„Viskas prasidėjo nuo filmo, – sakė 55-erių N.Vergara.- Jis buvo sukurtas kompiuterio pagalba, bet aš norėjau padaryti ką nors tikra“.
N.Vergara sako, kad tenori parodyti pavyzdį ir pažadinti kitų Čilės gyventojų supratimą, jog ir jie gali padėti išgelbėti valkataujančius šunis, kurių miestuose vis daugėja.
Čilėje valkataujančių šunų yra milijonai – tokią padėtį šalies organizacija Humaniška bendruomenė vadina nerimą keliančia. Šunų savininkai retai sterilizuoja savo augintinius, o išėję į darbą juos paprastai palieka lauke. Kasdien gatvėse galima išvysti daugybę slankiojančių šunų.
Kai kurie N.Vergaros išgelbėti šunys badauja, nes darbo neturintis jų globėjas juos maitina tuo, ką paaukoja kiti.
N.Vergaros meilė dalmatinams atsispindi ir baltame jo vairuojamame autofurgone, ant kurio nupieštas baltas šuo su juodomis dėmėmis.