Vertinti susiklosčiusią situaciją vienašališkai sudėtinga. Viena vertus, puoselėjami gyvūnų gerovės įstatymai labai daug pasako apie bendrą šalies gerovę ir piliečių mentalitetą. Kita vertus, susiklosčiusios Lietuvai nepalankios geopolitinės aplinkybės reikalavo sprendimo, kuris pagerintų šalies ekonominį stabilumą.
Tai, ką Brigita Kymantaite savo tekste įvadino, kaip „halal“, kalbėdama apie ritualinį skerdimą, iš tiesų vadinama „Zabiha“ – islamo įstatymas, nurodantis tinkamą skerdimo būdą. Jame sakoma, kad turi būti naudojamas ypatingai aštrus peilis, kuriuo skerdžius perrėžtų gyvulio gerklės priekį.
Taigi, ritualinio skerdimo šaknys nėra barbariškos ir tiek pat priimtinos, kaip lietuviška kaimo skerdžiaus profesija. Iš dalies, galiu sutikti, kad skerdyklose ritualinis skerdimas negali būti dvasingas.
Tačiau nereikia pamiršti, kad skerdykla, tai mėsos pramonės verslo dalis. Nėra nieko amoralaus patenkinti atsiradusią paklausą nepažeidžiant įstatymų. O nutrūkus mėsos produktų eksportui į Rusiją, netgi sveika skatinti ir palengvinti naujų rinkų paiešką.
Anot gyvūnų advokatų, tinkamas (arba, kaip jie įvardina – humaniškas) elgesys su gyvūnais naudingas Valstybei. To neneigsiu, tačiau šalies gerovei reikalingi ne tik dvasiniai pagrindai, todėl šiuo atveju buvo priimtas pateisinamas sprendimas– ypatingai humaniškas. Dažnai žalieji aktyvistai netinkamai manipuliuoja „humanizmo“ sąvoka, mėgindami ją taikyti elgesiui su gyvūnais, kai tikrieji humanizmo prioritetai koncentruoti į bendruomenės gerovę ir žmonių lygybę. Įteisinus ritualinį skerdimą, dalinai buvo pasirūpinta duokle socialiai pažeidžiamiausiems visuomenės nariams, nes funkcionuojantis verslas moka mokesčius, kurie užtikrina ekonomikos stabilumą.
Grįžtant prie pirmųjų teksto sakinių – vienašališkai vertinti ritualinio skerdimo, negalėčiau. Nepaisant mano retorikai būdingo cinizmo, negalėčiau ramiai stebėti skerdžiamų galvijų. Todėl, net neabejoju, kad išvystyta gyvūnų gerovės terpė šalyje yra svarbus kriterijus vertinant visuomenės mentalitetą. Tai turėtų būti Lietuvos ateities horizontuose. Tačiau niūri realybė verčia sukąsti dantis ir imtis būtiniausių priemonių, kad „ateities horizontai“ netaptų miražais.