Gyvūnai prižiūrėtojai atlieka daug darbų, kurių zoosodo lankytojai nemato. Tačiau be jų darbo, nebūtų ir zoologijos sodų. Šį savaitgalį Kaune įsikūręs Lietuvos zoologijos sodas jau 7-ą kartą minės tarptautinę gyvūnų prižiūrėtojo dieną.
Darbas = gyvenimo būdas
Kitąmet sukaks 30 metų, kai Angelė Grebliauskienė kiekvieną rytą praveria Kauno zoologijos sodo vartus. Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja puikiai žino, kokių savybių reikia geram gyvūnų prižiūrėtojui.
„Reikia noro išmokti. Pirmiausia reikia gyvūno nebijoti ir mėgti darbą. Vėliau išssugdo savybės, bet turi patikti gyvūnai. Tada prasideda mokymai. Pradžioje su vyresniuoju prižiūrėtoju ir kopijuoji jo veiksmus. Tai trunka apie 3 mėnesius, vėliau vyksta atestacija. Būna žmonių, kurie yra per lėtos reakcijos, painiojasi, tuomet tenka atsisveikinti. Būna, kad netinka“, - DELFI teigė A. Grebliauskienė.
Gyvūnais, kurių Kauno zoologijos sode yra apie 2 tūkst., kasdien rūpinasi keturios dešimtys prižiūrėtojų.
„Reikalavimai specialistams ir gyvūnų prižiūrėtojams tikrai iškelti aukšti. Reikia mokintis ir mūsų dauguma dabar mokosi šios specialybės. Sode vyksta mokymai. Turime komandą ekstremaliems atvejams. Jei pabėga koks smauglys, reikia išmokti gaudyti visus gyvūnus. Vyksta mokymai, pratybos. Pernai buvo imtuota situacija, kad pabėgo hiena – prižiūrėtojai puikiai susitvarkė“, - sako A. Grebliauskienė.
Patyrusi specialistė pripažįsta, kad zoologijos sode nedirba tie žmonės, kurių vienintelis tikslas yra uždirbti kuo daugiau.
„Tai ir pragyvenimo šaltinis, tačiau tie, kurie ateina tik dėl pinigų, ilgai sode nedirba“, - sako A. Grebliauskienė.
Geriau už žmones
13 metų su zoologijos sodo didžiosiomis katėmis kiekvieną dieną bendrauja Arūnas Pranaitis.
„Zoologijos sode atsidūriau, galima sakyti, atstitiktinai. Ieškojau darbo. Aš esu iš Panevėžio, kur dirbau Jaunųjų gamtininkų centre. Kai atvykau į Kauną pagalvojau, kodėl ne zoologijos sodas“, - sako zoologijos sodo darbuotojas.
„Buvo galimybė rinktis – darbas prie kačių arba prie meškų. Namuose auginu kates, tai nusprendžiau rinktis kates, didžiąsias kates – leopardai, tigrai, lūšys, liūtas. Man labiausiai prie širdies tigrai – didelė masė, grakštumas, stiprybė. Lūšys mažesnės, jos vėlgi turi kitokių savybių, o tigras yra didybė. Sakoma, kad liūtas yra karalius, bet tigras yra fiziškai stipresnis“, - sako A. Pranaitis.
Prižiūrėtojas neslepia, kad galima pasijausti nejaukiai, prieš save išvydus didžiulį Amūro tigrą.
„Nejauku, kai tigras atsistoja ant užpakalinių letenų ir jo aukštis būną virš 3 metrų. Bet pripranti. Jei darbas įdomus, tai apie tai ir galvoji. Jei būtų baisu ir neįdomu, tai čia ir nedirbtum. Tarkime, liūtė – ateini ryte į darbą, o ji tave pasitinka, sumiauksi, suriaumoja, pasisveikina. Tokio dalyko prie staklių nepajausi. Eini šerti – gyvūnai pribėga. Darbas čia tikrai fainas“, - šypsosi A. Pranaitis.
Vienos klaidos kaina – milžiniška
Ne vienerius metus su gyvūnais bendraujantis vyras sako, kad kartais žvėris suprasti lengviau nei žmones.
„Kartais su gyvūnais dirbti geriau nei su žmonėmis. Taip, būna visko – pariaumoja, bet tą pačią dieną jis vėl su tavim bendraus, o žmonės... taip nebūna“, - šypteli A. Pranaitis.
Pašnekovas neslepia, kad prižiūrėtojo darbe itin svarbus atsakingumas, nes viena klaida gali baigtis labai liūdnai.
„Atėjus į darbą visas asmenines problemas turi palikti už vartų. Turi ateiti šviežia galva, nes galvojant apie asmenines problemas, užsigalvojęs gali padaryti blogų dalykų, užsirakinti, įlysti ne ten, kur reikia. Teko su tokiais dalykais susidurti. Turi labai save kontroliuoti, nes pats jau neišeisi“, - DELFI teigė A. Pranaitis