Svarbiausia – ne surinktas šiukšlių kiekis, o pasikeitęs visuomenės požiūris į aplinką ir gyvenimo būdą. Tokia mintis buvo išsakyta akcijos „Darom“ savanorių organizuotoje spaudos konferencijoje.
Šiais metais akcija tapo tarptautine: iki šimto valstybių prisideda prie „Darom“. Kartu su Lietuva, balandžio 21 d., prie gamtos tvarkymo prisidės Kroatija, Austrija, Latvija ir Rusija (Kaliningrado sritis). Tikimasi, jog mūsų šalyje susirinks nemažai savanorių: „Labai smagu, kad kiekvienais metais į mūsų kvietimą vienytis šalies švarinimui atsiliepia vis daugiau tautiečių. Tai įrodo, kad Lietuvoje žmonių sąmoningumas ir atsakomybė po truputėlį auga. Žmonės pradeda suvokti, kad esame atsakingi ne tik už tvarką savo kieme”, – teigia akcijos „Darom 2012“ vadovas Karolis Sargūnas.
Skatins rūšiuoti
Šiemet renginys nori atkreipti dėmesį ir į atliekų antrinio panaudojimo ir perdirbimo problemas: „Iš Europos Sąjungos narių Lietuva yra antra po Rumunijos, kurios atliekos daugiausiai patenka į sąvartynus. Atliekų panaudojimo ir perdirbimo klausimas mūsų šalyje yra mažai išplėtotas“, – sako K. Sargūnas. Jis pažymėjo, kad bent 5 Lietuvos miestai šiemet pasiryžo išrūšiuoti savanorių surinktas šiukšles. Likusioje šalies teritorijoje bus stengiamasi atskirti, padangas, stambiagabarites ir kai kurias pakuotines atliekas. „Apie 70 proc. visų namuose susidarančių atliekų įmanoma perdirbti. Brangstant šiukšlių išvežimui, gyventojams rūšiuoti apsimoka, tuomet pas juos susidarys mažiau atliekų, vadinasi reikės ir mažiau mokėti“, - ragino K. Sargūnas.
Po akcijos, beveik visus metus visoje Lietuvoje bus nuolat organizuojamos edukacinės paskaitos ir kiti renginiai. Žmonės bus skatinami rūšiuoti ir taip mažinti šiukšlių kiekį, kuris atsiduria mūsų kiemuose, parkuose ir miškuose.
Svarbiausia – ne šiukšlių rinkimas
Pilietinės visuomenės instituto vadovas Darius Kuolys patvirtino, kad akcija „Darom“ išties padarė poveikį Lietuvos visuomenei. Jo instituto darbuotojų vykdomi sociologiniai tyrimai atskleidė, kad po 2008 m., kuomet prasidėjo ši akcija, nuolat kyla Lietuvos gyventojų bendruomeniškumo jausmas. „Iš pradžių mes patys buvome nustebę, kodėl taip yra. Tik vėliau radome tą ryšį. „Darom“ tikrai veikia. Savanorių iškeltos bendruomeniškumo idėjos jau kopijuojamos ir kitų organizacijų. Nuolat inicijuojami nauji projektai, kurie turi potencialo virsti nacionaliniais. Jeigu vienai akcijai pavyko mobilizuoti visą tautą, vadinasi tai įmanoma ir kitoms“, - kalbėjo D. Kuolys. Jis pabrėžė, kad vyresnioji karta savo santykį su valstybę surado Sąjūdžio laikais, tačiau jaunimui tai buvo svetima ir savo ryšio jie neturėjo. Per „Darom“ jie atranda tą ryšį su visuomenę, ima aiškiau suprasti, kad kiekvieno indėlis svarbus ir susivieniję žmonės gali daryti akivaizdžius pokyčius.
Kaip pastebi organizatoriai, mažesni miesteliai paprastai būna kiek aktyvesni nei didieji šalies miestai, nors tai nėra griežta taisyklė. „Pavyzdžiui, pernai Panevėžyje į talką buvo suorganizuotos visos rajono mokyklos. Ne tik miesto, bet viso rajono! Panevėžyje darbavosi viena nepilnametė koordinatorė, kuri savo darbą atliko nepriekaištingai. Daug geriau nei tai darė vyresni jos kolegos“, - prisiminė V. Krasnickas.
Mažesni miesteliai rodo didesnį aktyvumą turbūt ir dėl to, kad jie gyvena arčiau gamtos, pas juos atliekos labiau matomos, gyventojai vienas kitą geriau pažįsta ir pan. Visgi organizatoriai net kelis kartus pabrėžė, kad tikrai neišskiria nei vieno miesto tarp kitų.
Ką daryti?
Šiais metais jau yra įregistruota iki 5 tūkst. tvarkytinų taškų. Kiekvienas norintis prisidėti prie akcijos gali registruotis internetinėje svetainėje www.mesdarom.lt Kiekviename tvarkomame taške bus koordinatorius kurie rūpinsis, kad atliekos taškuose būtų surinktos ir išvežtos. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, visi renginio dalyviai kviečiami burtis tvarkyti ne tik mieste esančius taškus, tačiau ir apleistas teritorijas už miesto ribų: vandens telkinių pakrantes, pakeles, pamiškes ir kt.
Šiukšlių maišais ir pirštinėmis organizatoriai savanorius aprūpins tik iš dalies. „Sunku numatyti, kiek žmonių susirinks į konkretų tašką, tad nežinome kiek kuriam skirti inventoriaus. Būna, kad žmonės prisijungia prie akcijos, nors internete nesiregistravo, tad geriausia yra su savimi turėti pirštines ir vieną kitą šiukšlių maišą“, - aiškino K. Sargūnas.
Žmonės skatinami neapsiriboti savo kiemu, o apsidairyti ir po apylinkes. „Pavažiuokite 10 – 30 km už savo miesto ir pamatysite kas ten darosi. Darbščių rankų ten reikia ne mažiau nei mieste. Be to, tai gali būti ir puiki proga susipažinti su miesto apylinkėmis, pabūti gamtoje. Neapsiribokite vien šiukšlių rinkimu. Man žinoma, kad po talkos, kai kur žmonės išeina į ekskursijas, vakarą praleidžia prie laužo su dainomis ir t.t.“, - patarė V. Krasnickas.
Šiukšles veš ne iš bet kur
„Darom“ organizatoriai pabrėžė, kad šiukšlės bus išvežamos tik iš pažymėtų taškų. „Kiekvienais metais vis pasitaiko atvejų, kai žmonės apsivalo savo garažus, kiemus ir palieka ant kelio šiukšles, o vėliau skambina ir piktinasi, kad niekas jų nepaima. Norėčiau dar kartą visiems priminti, kad šiukšlės bus renkamos tik iš akcijos „Darom“ puslapyje pažymėtų taškų“, - priminė K. Sargūnas.
Neoficialūs akcijos dalyviai, nusprendę susitvarkyti savo privačias teritorijas, arba kaimynai, susiorganizavę išsikuopti savo daugiabučių kiemus privalės savo atliekomis pasirūpinti patys. „Atliekų išvežimas yra mokama paslauga. Mes jos neteikiame, bet yra kas teikia, tad ir reiktų kreiptis į juos. Juk už visas kitas paslaugas mokame, kodėl turėtų būti kitaip su atliekomis?“, - retoriškai klausė „Darom“ vadovas. Vistik, jis priminė, kad pagalbos visada galima kreiptis į savo seniūną arba „Darom“ organizatorius – jie padės surasti įmonę, kuri išvežtų jūsų šiukšles.
Ši akcija pirmą kartą surengta 2008 m. Estijos savanorių. Tais pačiais metais Lietuvoje prie gamtos švarinimo prisidėjo keli tūkstančiai savanorių, o „Darom 2011“ jau talkino daugiau kaip 150 tūkst. dalyvių, kurie per dieną surinko daugiau kaip 5 tūkst. tonų šiukšlių. Šiais metais tikimasi sulaukti daugiau kaip 300 tūkst. aktyvių Lietuvos piliečių.