Svečių vizitas svarbus tuo, kad Latvijoje šis gražus hobis pradeda nykti. Kodėl? Į šį klausimą balandininkai negalėjo atsakyti. Gal laikmetis toks, svarstė jie. Gal entuziastų mažėja?

Apie įspūdingas uodegas ir aukštus skrydžius

Rimantas Beneta sako, tiek klubų, apie 10, kurie atvežė apie apie 1000 paukščių, per pastaruosius metus dar nėra pavykę sukviesti. Daugumos akis traukė puošnios veislės, tokios, kaip perukiniai, poviniai balandžiai. Jų pavadinimas ir kilęs nuo išvaizdos. Perukinis- tai paukštis, su tokia apykakle, lyg dėvėtų peruką. Kuo didesnis „perukas”, tuo paukštis laikomas vertingesniu.

Na, o povinis, tai lyg mažutis povas. Tiesa, spalvomis nemirguliuoja, tačiau uodega įspūdinga, ypač, kai paukštelis susiriečia į kamuoliuką, papūsdamas savo įspūdingą uodega.
Citata
Visai ne legenda tai, kad jūreviai laiškus namo siųsdavo pririšę ant balandžio kojos. Klaipėdos aukštaskraidžius auginantys Pamario krašto balandininkai sako, kad jų užauginti paukščiai puikiai tai demonstruoja.

Žinovai būriavos ir prie aukštaskraidžių. Jie, tiesa, panašūs į paprastus gatvės balandžius, tačiau pasakojimai apie jų skrydžius gniaužia kvapą. Henrikas Viršilas, aukštaskraidžių veislę atvežęs iš Klaipėdos krašto, pasakoja: ,,Šie paukščiai savo skrydžiu primena aitvarus. Kyla vertikaliai, atsistoja prieš vėją ir aitvaro princiui nukreipti prieš vėją skrenda į tą pusę, kur neša vėjas. Tame ir gražumas. Nėra analogų‘‘.

Balandininkas Algis Jaraminas pasakoja, kad balandžių gyvenimas - lyg žmonių. Ne visi balandžiai augina savo vaikus, kai kuriems reikia įtėvių. Štai mažučiai ir trumpasnapiai dominikonai neužaugtų be šarkinių pagalbos. Dominikonus tėvai apleidžia negalėdami išmaitinti dėl trumpų snapų. O šarkiniai paukštelius priglaudžia, šildo lizde ir maitina. ,,Lygiai, kaip žmonės paima vaikus iš vaikų namų ir juos augina, taip šarkiniai tampa įtėviais ir pasirūpina, kad ,,įvaikinti‘‘ paukšteliai užaugtų‘‘,- sako balandininkas.

Legendos apie balandžių kainas

Kiek kainuoja patikęs balandis? R. Beneta sako, kad apie derybas galima romanus rašyti. Tai, kad ,pavyzdžiui , povinio balandžio teorinė kaina apie 400 litų, dar nereiškia, kad už tiek jie ir parduodami arba perkami: ,,Jūs turit mane nustebinti kaina. Aš, pavyzdžiui, balandžio neparduodu, jūs galit duoti dvigubą, keturgubą kainą, aš vis tiek jo neparduosiu. Jūs nustebinkit mane kaina... Liaudis sumoka įspūdingas sumas už tam tikrus balandžius.‘‘- pasakoja R. Beneta.

Apie ,,amžiną meilę‘‘

R. Benetos teigimu, legendos apie amžiną balandžių meilę turi šiek tiek tiesos.. na, gal nedaug. Pavyzdžiui, pora neturės paukščiukų, jeigu jie ,,nemyli‘‘ vienas kito. ,,Ot, nemyliu, ir viskas. Galima dirbtinai juos laikyti, kad susiporuotų, bet tada ir paukšteliai bus silpnesni ir tėvų rūpestis ne toks. Žodžiu, kaip pas žmones viskas. Ir neištikimybės pas balandžius būna, ir romanų, ir skyrybų...‘‘ juokiasi R. Beneta.

Na, o senos paslapties, kodėl dekoratyvinius balandžius augina beveik vien vyrai, niekas negalėjo atskleisti. Vieni svartė, kad tai vyriškas, sunkus darbas. Visų pirma, reikia sukalti tinkamą balandinę, ją nuolat valyti, paukščiais nuolat rūpintis, juos skiepyti. Kiti mąstė, kad vyrams tiesiog įgimtas šis hobis. Daugelis balandininkų šiuos paukščius augina nuo vaikystės.

Ar yra iš to naudos?

Visi balandininkai, lyg susitarę kartojo vieną ir tą patį - balandžiai teikia didžiausią naudą sielai. Tą ypač pabrėžė aukštaskraidžių balandžių augintojai. Po kelias vaandas galima stebėti, kaip paukščiai plevena danguje ar dalyvauja skraidymo varžybose. Ir, anot balandininkų, visai ne legenda tai, kad jūreviai laiškus namo siųsdavo pririšę ant balandžio kojos. Klaipėdos aukštaskraidžius auginantys Pamario krašto balandininkai sako, kad jų užauginti paukščiai puikiai tai demonstruoja.