Tarptautinę biologinės įvairovės dieną minime nuo 1992 m., kai Brazilijoje, Rio de Žaneiro mieste, Lietuva pasirašė Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvenciją. Seimas ją ratifikavo 1995 m.
2015-uosius metus Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja yra paskelbusi Biologinės įvairovės darnaus vystymosi metais.
Metų pradžioje aplinkos ministras patvirtino Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 m. veiksmų planą, kuriuo remiantis bus tobulinami teisės aktai, įgyvendinami kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo tikslai ir priemonės. Tarp kraštovaizdžiui apsaugoti ir planuoti skirtų priemonių numatyta tvarkyti kultūrinio kraštovaizdžio paveldą – valstybinės reikšmės parkus, pasienio teritorijų kraštovaizdį, likviduoti apleistus statinius, organizuoti paskaitas, seminarus visuomenei ir kt.
Šiuo metu Lietuvos biologinę įvairovę sudaro apie 2 500 gyvūnų, 1 800 augalų ir 6 100 grybų rūšių. Šie sąrašai bus pildomi, nes tyrimai tęsiami. Daug dėmesio skiriama kultūrinių augalų ir naminių gyvūnų rūšims, veislėms ir kitiems sistematiniams vienetams tirti, registruoti ir saugoti. Lietuvoje aptinkamos 55 Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ir 50 Europos Bendrijos svarbos augalų ir gyvūnų rūšių.
Biologinė įvairovė kinta. Iš 1 800 Lietuvoje augančių augalų rūšių daugiau kaip 500 yra nevietinės. Sparčiai plinta kai kurie svetimžemiai, ekologiškai agresyvūs vandens bestuburiai, plėšrieji žvėrys. Invazinių rūšių problema aktuali visame pasaulyje. Aplinkos ministerija vykdo projektus, skirtus reguliuoti ekologiškai agresyviausių invazinių rūšių – manguto, kanadinės audinės, rainuotojo vėžio, nuodėgulinio grundalo, gausialapio lubino, uosialapio klevo, sosnovskio barščio – gausą.
Sparčiausiai sausumos ekosistemose nyksta siauros ekologinės specializacijos rūšys ir natūralios buveinės. Jos yra jautrios žemės ir miškų ūkio technologijų kaitai (veiklos intensyvinimui arba tradicinio ekstensyvaus žemės naudojimo nutraukimui). Dėl teritorijų naudojimo pakeitimų didėja natūralių buveinių ir rūšių vietinių populiacijų fragmentacija, blogėja sąlygos rūšims migruoti, keistis genetine informacija tarp izoliuotų vietinių populiacijų, todėl kyla grėsmė jų išlikimui. Nykstančias rūšis ir natūralias buveines vandenų ekosistemose labiausiai veikia vandenų tarša ir hidrologinis režimo pakeitimas, neracionalus gamtos išteklių naudojimas, migracijos kelių suardymas.
Šeštdienį, gegužės 23 d., Biologinės įvairovės dienos minėjimui skirti renginiai vyks Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose. Į juos kviečiami visi, kam brangi ir svarbi viso pasaulio biologinė įvairovė. Daugiau informacijos apie renginius rasite ČIA.