Į Aplinkos ministerijos kvietimą bendradarbiauti įgyvendinant projektą „Žvejybos rojus“ atsiliepė daugiau kaip trečdalis (22) Lietuvos savivaldybių. Savo pasiūlymus pateikė Kauno ir Vilniaus miestų, Alytaus miesto ir rajono, Anykščių, Rokiškio, Trakų, Ignalinos, Utenos, Molėtų, Lazdijų, Zarasų, Raseinių, Tauragės, Klaipėdos, Šilutės, Plungės, Jonavos, Kupiškio ir Kelmės rajonų, Elektrėnų ir Visagino savivaldybės.
Per pirmąjį vertinimo etapą bus įvertinti savivaldybių pasiūlymai ir jų teritorijų tinkamumas šiam projektui pagal 6 nustatytus kriterijus. Tai vandens telkinių plotas ir įvairovė, žuvų ištekliai, gyvosios gamtos apsaugos lygis, projekto įtaka turizmo plėtrai regione, atitikimas nacionaliniams turizmo plėtros prioritetams ir esama turizmo infrastruktūra (stovyklavietės, keliai, kaimo turizmo sodybos, viešbučiai, maitinimo įstaigos ir t.t.).
Taip pat svarbu, pasak Valstybinio turizmo departamento direktorės Raimondos Balnienės, kad pasirinktas regionas jau dabar būtų patrauklus turistams. Jeigu savivaldybei visą infrastruktūrą reikės pradėti kurti nuo nulio, tai per ilgai užtruktų ir per daug kainuotų.
„Norime, kad pasirinktas regionas, kuriam bus skirtos paramos lėšos, su jomis pasiektų geriausių rezultatų, todėl įvertinsime, kokia pridėtinė vertė būtų sukurta, pasirinkus vieną ar kitą savivaldybę“, – sako Raimonda Balnienė.
Pirmasis pateiktų pasiūlymų vertinimo etapas baigsis spalio 2 dieną. Jo metu atrinkti projektai bus vertinami per antrąjį etapą. Aplinkos ministro sudarytos darbo grupės laukia nelengva užduotis išrinkti geriausią iš savivaldybių pateiktų projektų, nes konkurencija tarp jų didelė.
Išrinktame regione numatoma gausiai įveisti žuvų, sukurti su žvejyba susijusių paslaugų infrastruktūrą, gerinti turizmo rinkodarą.
Padidėjęs turistų skaičius, kaip rodo praktika, smarkiai pakelia regiono ekonominę vertę.