Dėmesį kaustantis skelbimas: sako, kad jie gali atstoti kates ir šunis

Tūkstantis eurų ir išskirtinė egzotiškos išvaizdos alpaka bus jūsų. Bent jau toks skelbimas kovo pradžioje atsirado skelbimų portale alio.lt. Šio skelbimo autorius, alpakų ūkį turintis Haroldas Bendzius GRYNAS.lt teigė, kad susidomėjusių šiuo skelbimu nemažai, tačiau atsiranda daug perpardavinėtojų, į kurių rankas kupranugarių šeimai priskiriamų žinduolių ūkininkas atiduoti nenori.

Jis sutiko papasakoti, kaip alpakas reiktų auginti ir ką būtina žinoti, kad didelis džiaugsmas ir malonumas nevirstų nesibaigiančiais vargais. Savo ruožtu Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas pasidalino savo nuomone, ar iš tiesų alpakų atsiradimas ir išplitimas mūsų šalyje galėtų sudaryti rimtą konkurenciją avių augintojams.

Akcentuoja nesąžiningos prekybos mastą

Skelbime rašoma, kad parduodami įvairaus amžiaus ir spalvų alpakų patinėliai ir patelės, siūlomi ir veisliniai patinai su kilmės dokumentais bei vilnos tyrimais. Vieno gyvūno kaina – 1000 eurų.

„Žmonės labai domisi, bet yra daug perpardavinėtojų, jiems rūpi tik parduoti gyvūną ir daugiau nieko, todėl būna, kad žmonės apsimeta norinčiais pirkti alpakas, kad tik išgautų informacijos, kaip jas auginti ir pan. Jie (perpardavinėtojai – red. past.) vežasi gyvūnus iš užsienio, kad parduotų lietuviams, iš ten perka kuo pigesnius gyvūnus ir veža čia pardavinėti. Nežinau, ar juos galima pavadinti konkurentais, greičiau nesąžiningais pardavėjais – jie perka pačius prasčiausius gyvūnus, paskui užsideda nemažas sumas ir pardavinėja“, - teigė H. Bendzius.

Iš viso savo ūkyje pašnekovas augina per 20 alpakų, kurioms kelia aukščiausius kokybės reikalavimus – tiek jų fizinei būklei, tiek ir produkcijos - vilnos -  kokybei.

„Yra ta problema, kad bandai žmogui išaiškinti, kas yra kas, kodėl šis gyvūnas kainuoja daugiau nei anas (pavyzdžiui, perpardavinėtojų atvežtinis gyvūnas – red. past.), bet jis mato vieną ir tą patį gyvūną. Kol jam neišaiškini visų smulkmenų, tol nesupranta. Tai išoriškai apgaulinga“, - pripažino pašnekovas.

Ūkininko teigimu, yra netgi tokių spekuliantų, kurie į Lietuvos rinką atveža tokios kokybės alpakas, kurios ten nereikalingos: „Ten vyksta „valymas“. Trūksta žmonėms informacijos, žmonės gali tokiu būdu prisipirkti gyvūnų, kurie nieko verti. Mes, pavyzdžiui, esame įsigiję gerų veislinių patinų, su dokumentais, dar du turėtų šį mėnesį atkeliauti iš Šveicarijos – jie visi yra genetiškai gana „tobuli“, nes pagrindinis alpakų vertinimo kriterijus – vilnos kokybė ir kiekis, tačiau yra ir kitų – kojų tiesumas, dantys ir t.t. Kad galėtum veisti kokybiškas alpakas, turi gauti gyvūną su visais gerais kriterijais, kad nebūtų genetinių nukrypimų“, - sakė H. Bendzius.

Alpakų negalima laikyti po vieną

Vis dėlto, kokius žmones domina alpakų auginimas? Ar galima jas įsigyti tiesiog kaip egzotinį gyvūną, kurį planuoji laikyti sodyboje?

H. Bendzius sako, kad yra du alpakų augintojų segmentai. Vieni – veisėjai, kiti – tie, kurie nori išskirtinio hobio, malonumo, sodybos puošmenos.

„Veisėjams yra reikalinga alpakų auginimo bazė, patinai-reproduktoriai, kad tarp jų nebūtų giminingumų. Norint išgauti atitinkamą spalvą, reikalingi įvairių spalvų patinai. Ir kita sritis – grožis, hobis, malonumas. Mes akcentuojame žmonėms, kad jeigu jūs norite to kaip užgaidos, turite pinigų ir norite grožio, nereikėtų mąstyti apie jauniklio sulaukimą. Jeigu yra noras turėti malonumą ir grožį, rinkitės tik patiną. Patinai yra jaukesni, jie taip gamtos sutverti, patelė, pavyzdžiui, visko saugosi“, - pasakojo alpakas auginantis ūkininkas, pridūręs, kad alpakų patinėlius galima netgi prisipratinti liesti, glostyti ir pan.

„Veisiant pateles reikia žinoti, kad jos bijo streso, jas gali išgąsdinti net šuo. Yra labai daug faktų, dėl ko gali būti visokių bėdų“, - sakė H. Bendzius. Anot jo, taip pat reikia turėti mintyje, kad patelės negalima laikyti kartu su patinėliu. „Turi būti du atskiri voljerai, kur jie lakstys. Toliau – gimsta jaunikliai. Jeigu jauniklis - patelė, jis lieka su patele, jeigu patiniukas – gali atskirti pas patinėlį. Tačiau jaunikliai vėlgi atskiriami nuo patelių tik nuo tam tikro amžiaus. Žmogus to neįvertina. Jeigu laikai vien pateles, esi priverstas važiuoti ir kergti patelę pas veisėjus“, - pasakojo pašnekovas.

Vis dėlto jeigu įsigysite vieną patinėlį ar patelę – vėl bėda. H. Bendzius aiškina, kad alpakos yra bandos gyvūnai, todėl jiems būtina draugija.

„Jie turi labai stiprų bandos jausmą, jeigu būna vieni, gali apsirgti psichiškai. Vėlgi būna ne grožis, o vaikščiojimas palei sienas, lyg išprotėja gyvūnas“, - pastebėjo pašnekovas.

Rekomenduojama laikyti bent dvi alpakas, o geriausia įsigyti 4-5 gyvūnų bandą.
„Kai jų daugiau, jie jaukiau jaučiasi. Du gyvūnai dažniau pakrūpčioja, žvalgosi, sunkiai pasiskirsto lauke“, - sakė ūkininkas.

Anot alpakų augintojo, mūsų klimatinės sąlygos kupranugarių šeimai priskiriamoms alpakoms gyventi yra tinkamos, jos gali pakelti netgi šaltesnes žiemas nei mūsiškės. Tiesa, karščiai vasarą joms nėra itin palankūs.

„Šiek tiek prasčiau vasarą, per didžiuosius karščius. Labiausiai dėl mašalų, kurie alpakas labai kankina ir net sukelia tam tikras alergijas, ligas. Nežinančiam žmogui, kaip nuo to apsisaugoti, kokios profilaktikos imtis, gali sukelti tam tikras problemas“, - aiškino pašnekovas.

Alpakų mėsą galėtų valgyti net vegetarai

Alpakos pasaulyje itin vertinamos dėl aukštos kokybės vilnos, kuri yra tokia plona, kad prilyginama žmogaus plauko storiui. Tiesa, kitose Europos šalyje yra vertinama ir alpakų mėsa, kas Lietuvoje yra labai neįprasta.

„Danai apie tai kalba drąsiai, visas pasaulis alpakas valgo ir jų mėsa neturi analogų. Jeigu padarytume visų pasaulyje valgomų mėsų tyrimus, šita mėsa yra pati geriausia. Remiantis tuo, kad joje visiškai nėra cholesterolio, alpakų mėsa turi labai mažai riebalų, taigi šita mėsa yra tokia, kaip juokaujama, net vegetarai gali valgyti ir vis tiek save laikyti vegetarais“, - juokėsi H. Bendzius.

Visgi Lietuvoje tokia mėsa dar nėra valgoma.

Avių vilna panaudojama net statybų rinkoje

H. Bendziaus teigimu, alpakų vilna visiškai avių vilnos rinkos neužims, nes nėra tokių jos kiekių ir kaina gerokai didesnė. Vis dėlto savąją nišą ji turi ir yra nemažai ją vertinančių žmonių. Ypač pabrėžiamos jos antialerginės savybės, kas itin aktualu alergiškiems žmonėms.

Jeigu yra noras turėti malonumą ir grožį, rinkitės tik patiną. Patinai yra jaukesni, jie taip gamtos sutverti, patelė, pavyzdžiui, visko saugosi.

H. Bendzius

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Žilvinas Augustinavičius, paklaustas, ar alpakų augintojus avių augintojai laiko rimtais konkurentais, pabrėžė, kad alpakų vilna ir avių vilna - visai skirtingos produktų kategorijos, tačiau, jo svarstymu, nukonkuruoti alpakų augintojams avių augintojus vargu ar pavyks, nes yra labai dideli kainų skirtumai.

„Kaip ūkio šaka (alpakų auginimas – red. past.) nelabai tikiu, kad galėtų tapti, nes iš tiesų tai prabangus dalykas. Kasdiene vartojimo preke, matyt, nei mėsa, nei pienas netaps. Išskirtiniams gaminiams – taip“, - sakė Ž. Augustinavičius ir pridūrė, kad vienoje parodoje jam teko matyti, kad
100 g alpakų vilnos kainuoja apie 20 eurų.

„Alpakų vilna savo plauko storiu, lyginant su avių vilna, yra daug plonesnė, tačiau alpakų vilnos nėra tiek, kad ją būtų galima naudoti labai plačiai, o avių vilna tinkama ir rūbams, ir kojinėms, ir netgi ekologišką statybinę apšiltinimo medžiagą iš jos gamina. Gamina specialų karšinį, kad jį būtų galima sudėti tarp rąstų, nes dabar nebeleidžia miškuose samanų rankioti, taigi naudoja avių vilną.
Netgi teko girdėti, kad viena įmonė turėjo didelį užsakymą ir siuntė į Švediją rąstinių namų statybai kaip sandarinimo priemonę vietoje samanų vilnos karšinį“, - pasakojo avių augintojų atstovas.

Avių skaičius kasmet didėja

Keli metai iš eilės stebima tendencija, kad Lietuvoje didėja auginamų avių skaičiai. Kaip skaičiuoja Ž. Augustinavičius, kasmet šis skaičius padidėja maždaug po 20 tūkst.

„Populiariausios vietinės veislės, o atsivežtinių mėsinių dar nėra tiek prisidauginę, kad persverstų bendrą skaičių. Dabar didžiausią dalį sudaro mišrūnai atsivežtinių ir vietinių veislių, o skaitlingiausia iš grynaveislių lieka Lietuvos juodgalvių avių veislė“, - teigė pašnekovas.

Šiuo metu Lietuva iš visų Baltijos šalių turi didžiausią avių veislių įvairiovę – per 30 veislių.

„Tiktai tiek, kad kai kurių yra labai nedideli kiekiai. Kai kurie yra mėgėjai egzotinių veislių, kaip egzotinės veislės jos galėtų plisti, bet jų pačių skaitlingumas nebūtų didelis. Kiek man žinoma, dar planuoja augintojai atsivežti avių veislių, kurių Lietuvoje neturime, tik nežinau, kiek jos ateityje plėsis“, - sakė Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas.