Didžiausios Lietuvos žuvys: sunku patikėti, kad tokių išvis būna

Lietuvos žvejai dar ištrauks ne vieną rekordinę žuvį, nors tai padaryti tampa vis sunkiau, mat žuvys „baigia aukštuosius“, juokauja žvejai. Žvejybos entuziastas Paulius Korsakas apgailestauja, kad daugybė rekordų yra „nunešta“ į sandėliuką – žmonės nežino, ką daryti pagavus stambų laimikį, kurių iš tiesų būta labai įspūdingų.

Visi gerai žino apie žvejų sugebėjimus girtis savo pagautais laimikiais. „Sakoma: surišk žvejui rankas, o jis vis tiek parodys, kokia žuvis buvo“, – juokauja rekordus fiksuojančiuos agentūros „Factum“ vadovas Vytautas Navaitis. Kokios Lietuvoje pagautos didžiausios žuvys yra oficialiai užregistruotos?

V. Navaitis pasakoja, kad įdomi istorija yra apie didžiausią Lietuvos lydeką, kuri svėrė 76 kg. „Didžiausia lydeka Lietuvoje buvo ne pagauta, o nudobta 1904-aisiais, per ančių medžioklę. Pavasarį ežerai būna patvinę, o lydeka buvo užplaukusi ant seklumos – taip ir buvo ant jos užminta Drūkšių ežere, Ignalinos rajone“, – pasakoja V. Navaitis. Tiesa, interneto forumuose teigiama, kad ši „amžiaus lydeka“ buvo sumedžiota, o ne ant jos užminta.

Didžiausių Lietuvoje pagautų žuvų sąrašas:

Ešerys. 2 kg 106 gr ir 51 cm ilgio, pagautas Darijaus Mikutos 2014-aisiais Akmenos ežere, Trakų rajone.
Karosas. 4,68 kg ir 58 cm ilgio, pagautas Manto Normanto 2012-aisiais. „Šis žvejys nenurodo, kur pagauta žuvis. Matyt, kad neatvažiuotų daugiau žvejų“, – svarsto „Factum“ vadovas V. Navaitis.
Karšis. 6 kg, pagautas Tado Sukarevičiaus Obelijos ežere.
Kuoja. 1 kg 420 g, ištraukta Gedimino Palšio 1988-aisiais Paežerių ežere, Vilkaviškio rajone.
Lašiša. 26,7 kg, pagauta R. Repečkos 1991-aisiais.
Raudė. 920 g, pagauta Kurmaičių tvenkinyje, Kretingos rajone, 1984-aisiais ją pagavo Kęstutis Buja.
Šamas. 95 kg, ištrauktas Nemune ties Rusne. Pagautas tinklu, žvejai – nenurodomi.
Šapalas. 5 kg, pagavo Jurijus Kasabukinas 1990-aisiais Nevėžyje.
Žiobris. 1 kg150 g, pagautas 1978-aisiais Baltijos jūroje R. Repečkos.
Salatis. 6 kg 200 g, pagavo Remigijus Ulickas 1997-aisiais Neryje.
Menkė. 19 kg, pagauta Baltijos jūroje 1996-aisiais. Žvejai – nenurodomi.
Ungurys. 4 kg, pagautas A. Zubavičiaus 1965-aisias Navio ežere, Trakų rajone.
Karpis. 22 kg 452 g, 2013-aisias pagautas Ervino Maciulevičiaus.

Kuo aukštesnė kartelė, tuo sunkiau peršokti

V. Navaičio pasiteiravus, kiek dar rekordinių žuvų galima tikėtis, „Factum“ vadovas teigė, jog kuo aukštesnė kartelė – tuo ją sunkiau peršokti. „Čia panašiai kaip ir su aukščiausiu Lietuvos žmogumi. Dabar aukščiausias yra legendinis krepšininkas Arvydas Sabonis, kurio ūgis – 223,6 cm, ir reikia pakankamai laiko, kad jį kas nors praaugtų“, – skaičiuoja V. Navaitis.

Gerai žinomas žvejas P. Korsakas sutinka su V. Navaičiu. „Žmonės nesinaudoja principu „pagavai – paleisk“. Vakarų kultūroje žvejai, pagavę kiekvieną didesnę žuvį, nusifotografuoja ir paleidžia. Anglijoje žmonės didžiausius laimikius jau vardais vadina, pagavę juos paleidžia, o kitais metais vėl stengiasi pagauti, pažiūrėti, kiek ta žuvis paaugo – taip kyla ir rekordai.

Tuo metu Lietuvoje žvejai žuvims nori nukirsti galvą, sukapoti į gabalus, kitaip išdarinėti. Tai yra žiauru. Džiaugiuosi, kad jaunimas vis dažniau paleidžia žuvis. Bet, jei atvirai, 85–90 proc. mūsų rekordų yra suėsti. Tai jei suėsti, nebėra šansų pagauti paaugusią žuvį“, – GRYNAS.lt kalbėjo P. Korsakas.

Žvejo teigimu, rekordai padidėtų, jei tuo labiau rūpintųsi tiek žurnalistai, tiek žvejų klubai. „Kol žuvis yra imama ir tempiama ant stalo, dar teks ilgokai palaukti, kol išaugs nauji rekordai ir nauja žvejų karta“, – apgailestauja P. Korsakas. Jo didžiausias pagautas karpis svėrė 17 kg 800 g, o lydeka – 12 kg 400 g. „Žinau, kad jos toliau gyvena – pagavęs paleidau“, – priduria P. Korsakas.

V. Navaitis

Didžiausia lydeka Lietuvoje buvo ne pagauta, o nudobta 1904-aisiais, per ančių medžioklę. Pavasarį ežerai būna patvinę, o lydeka buvo užplaukusi ant seklumos – taip ir buvo ant jos užminta Drūkšių ežere, Ignalinos rajone.

Savo ruožtu užkietėjęs žvejas, klubo „Sidabrinis kablys“ prezidentas Andrius Čebanauskas linkęs tikėti, kad ateityje bus pagauta dar ne viena didžioji žuvis. „Dabar sugriežtintos baudos, stebimas ir prižiūrimas brakonieriavimas. Pastarąjį dešimtmetį brakonieriavimas buvo stipriai įsisiautėjęs, tai pakenkė žuvų ištekliams, o dabar situacija taisoma. Galbūt mūsų karta ar vaikai galės džiaugtis kur kas gausesniu žuvies laimikiu Lietuvos vandens telkiniuose“, – viliasi A. Čebanauskas.

Pagailo žuvų, todėl neberengia konkursų

Rekordus fiksuojančios agentūros „Factum“ vadovas V. Navaitis svarsto, kad apie rekordus galbūt dažniau išgirstume, jei būtų organizuojamas konkursas „Metų žuvis“, kaip būdavo anksčiau. „Ten žvejai stengdavosi pakliūti, o dabar, kai nebeliko konkurso, nebėra kur pasiskelbti“, – sako V. Navaitis.

Tuo metu P. Korsakas, organizavęs ir „Didžiausios mėnesio žuvies“ konkursą, teigia daugiau to nebenorintis daryti. „Bene 90 proc. nuotraukų būdavo padaryta sode, kur žuvis pabalusiomis akimis pakabinta medyje arba įmesta į kriauklę. Kažkaip nebesinorėjo daugiau skelbti to konkurso. Kai pradėjome organizuoti konkursą „Pagavai – paleisk“, gaudavome labai mažai nuotraukų su pagauta ir paleidžiama žuvimi“, – pasakoja žvejas.

Pašnekovų teigimu, daugelis žmonių, net ir pagavę stambius laimikius, nežino, kad juos vertėtų užregistruoti. „Iš tikrųjų nedaug žvejų žino, kaip užregistruoti. Manau, kad pusė rekordų buvo tyliai nunešta į sandėliuką. Žvejai turėtų nepamiršti išsitraukti metrą, žuvį nufotografuoti, turėti pora liudininkų, tinkamai pasverti žuvį. Galų gale galima paimti ir žvyną“, – pataria P. Korsakas.

„Factum“ vadovas V. Navaitis pabrėžia, kad išties reikia žuvį pasverti ir pamatuoti, turėti liudininkų, patartina ne tik nufotografuoti, bet ir nufilmuoti. „Reikėtų atsiminti puslapio adresą www.rekordai.lt, o jame yra skyrelis „Parašykite mums“, – aiškina V. Navaitis.

Žvejai turi daugiau galimybių, bet žuvys „baigia aukštuosius“

Žvejas A. Čebanauskas teigia, kad anksčiau žvejyba buvo kur kas paprastesnė, mat Lietuvoje nebuvo tokios žvejybos reikmenų pasiūlos, kokia yra dabar.

„Kaip ir bet kurioje srityje – maisto, daiktų ar buitinės technikos, – taip ir žvejybos trūko pasiūlos. Patys žvejai gamindavosi vartykles, žuvis viliodavo sliekais, o jos kibdavo. Dabar žuvys turi „aukštuosius išsilavinimus“, o kiekvienas meškeriotojas, atvykęs prie vandens telkinio prisipirkęs įvairiausių masalų, joms visko siūlo. Žuvys tampa išrankesnės“, – aiškina A. Čebanauskas.

Vis tik, pasak žvejo, įvairių masalų turėjimas neretai padeda sugauti laimikį – jei žuvies nevilioja vienos spalvos blizgė su liežuvėliu, gali vilioti kitos spalvos. „Vis daugiau atsiranda kvapų, nematytų masalų, o meškeriotojai tai išbando ir tai kartais pasiteisina. Naujovės padeda suvilioti žuvį“, – neabejoja A. Čebanauskas.

A. Čebanauskas

Dabar sugriežtintos baudos, stebimas ir prižiūrimas brakonieriavimas. Pastarąjį dešimtmetį brakonieriavimas buvo stipriai įsisiautėjęs, tai pakenkė žuvų ištekliams, o dabar situacija taisoma. Galbūt mūsų karta ar vaikai galės džiaugtis kur kas gausesniu žuvies laimikiu Lietuvos vandens telkiniuose.

„Be abejo, žuvys išsitraukia „užrašines“ ir svarsto, ar reaguoti į tokį pašarą, – juokauja P. Korsakas. – Bet iš tikrųjų, anksčiau prie vandens telkinių nebūdavo tiek daug ir meškeriotojų.Vėliau atsirado žvejybos kultūra: televizijos laidos, žurnalai... Ta kultūra formuojasi dar tik 15–20 metų, o žvejų varžybos vyksta tik paskutinį dešimtmetį. Laikui bėgant viskas bus gerai, bet reikia daugiau laiko.“

Kviečia pamatyti XIX a. žvejybos įrankius

Mindūnų žvejybos muziejus, įsikūręs Molėtų rajone, kviečia pamatyti įvairius žvejybos įrankius, kuriais žvejojo Rytų Lietuvos žmonės XIX a. pabaigoje, taip pat susipažinti su archaine žvejyba bei sužinoti, kaip kito šis verslas. Mindūnai – ežeringiausias Molėtų rajono kampelis.

Seniausias muziejaus eksponatas – įspūdingas 4 metrų ilgio XV a. luotas, ištrauktas iš Peršokšnų ežero. Jis išskobtas iš storo medžio kamieno. Iš Tramio ežero atgabenta ir senovinė eldija. Muziejuje taip pat eksponuojami senieji ungurių gaudymo prietaisai, senoviniai tinklai, bučiai, varžos, venteris, automatinės meškerės. Linai ir kanapių pluoštas – pagrindinė žaliava tinklams megzti – taip pat žvejybos eksponatai.

Muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė pasakoja, kaip buvo žvejojama anksčiau. „Šalia Mindūnų yra gražiųjų ežerų: Baltieji Lakajai, Juodieji Lakajai, Stirniai. Kai ežeras pasidengdavo ledu, žvejai prie rogučių prisikabindavo kartį, taip pat su savimi turėdavo didelį medinį plaktuką. Su tuo plaktuku žvejai trenkdavo toje ledo vietoje, kur iškildavo žuvų. Taip žuvys būdavo apsvaiginamos, peikena iškirsdavo eketę ir greitai su žeberklu ištraukdavo pasmeigtą žuvį“, – pasakoja V. Kazlienė.

Vasario mėnesį Ežerų žvejybos muziejaus kiemelyje rengiama didelė Žiemos žūklės šventė, o liepą – Ežerų šventė.