Šalia viliojančiai išdėliotų produktų akcijos iniciatoriai pastatė nedidelius stendus su informacija apie genetiškai modifikotus produktus bei tyrimų, atliktų jais šeriant žiurkes, išvadas.
Pasitaikė nežinančių ir tuo patenkintų
Keista, tačiau dauguma priėjusių prie šio stalo suraukdavo antakius ir nuskubėdavo šalin. Netgi nemokamai siūlomos vaišės retą praeivį suviliojo.
Žalieji prieš renginį išplatintame pranešime spaudai teigė norintys išsiaiškinti, kiek atsiras norinčiųjų tokiais produktais pasivaišinti.
Vis dėlto jaunas vilnietis drąsiai žengė prie stalo ir gardžiai sutriauškė kelias skrudintos duonos lazdeles.
„Vis tiek visi mirsim“, - paaiškino jis akcijos organizatoriams.
„Nežinau, bet čia turbūt labai brangiai kainuoja?“, - nedrąsiai klausė senyva moteris, pagalvojusi, jog miesto centre pristatinėjama kokios nors bendrovės nauja produkcija. Ji pripažino nieko negirdėjusi apie GMO, todėl padėkojo už paaiškinimą bei informacinį lankstinuką, ir siūlomomis gėrybėmis nesivaišino.
„Kas? GMO? Nežinau ir ramiai gyvenu. Gerai, kad nežinau“, - kvatojo vyriškis, kimšdamas čia spurgą, čia duonos lazdeles.
„Oi ne, nenoriu aš jų!“, - smalsiai priėjęs prie stalo atšoko kitas vyras.
„O aš galvojau, papasakosit apie atominę“, - juokavo jaunas vaikinas, tačiau vaišių paragauti taip pat neišdrįso.
Moksleivis: daugumai žmonių svarbiausia tiesiog pavalgyti
Mokyklos uniforma pasipuošęs moksleivis spurgomis nesusigundė, tačiau ir lankstinuką apie GMO atidavė akcijos organizatoriams.
„Tipo, jei dabar valgysiu šitą, tai po kokių penkių metų pareis pasėkmės? Gi tokia realybė, valgai tai, ką gali. Manau, kad tie, kurie kreipia dėmesį į tą galima grėsmę, tai ir žino apie ją. O tie, kurie gyvena šia diena, tai ir gyvena šia diena. Aš save prie tokių priskirčiau. Žinoma, gerai, kai skleidžia tą supratimą apie GMO. Bet vis tiek daugumai žmonių svarbiausia tiesiog pavalgyti. Ar sveika tai būtų, ar nesveika...,“ - nerūpestingai dėstė vaikinas.
Neseniai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbė sąrašą produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.
Akcijos organizatoriai pabrėžė, jog iš tiesų nebuvo lengva prekybos centruose rasti šių prekių – jų nėra daug. Matyt todėl, kad aiškiai juntamas visuomenės pasipriešinimas šiems produktams.
Aliejus ženklinamas, o mėsa?
Genetiškai modifikuoti organizmai – tai dažniausiai augalai, retesniais atvejais - gyvūnai, bakterijos arba grybeliai, į kuriuos dirbtinu būdu perkelti kito organizmo genai. Tokiu būdu kuriamos daugiau derliaus duodančios, ilgiau išsilaikančios, kenkėjams atsparesnės žemės ūkio kultūros, tokiu būdu siekiama apsaugoti pasaulio gyventojus nuo bado.
„Siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į genetiškai modifikuotus organizmus, kad gyventojai žinotų, kokie tokio tipo produktai yra rinkoje, atkreiptų dėmesį juos besirinkdami, - teigė viena iš akcijos organizatorių, Lietuvos žaliųjų sąjūdžio pirmininko pavaduotoja Virginija Vingrienė. - Šiandien Europos Sąjungoje galiojanti produktų ženklinimo sistema neužtikrina vartotojų teisės žinoti ir rinktis, nes GMO turintys produktai ženklinami tik tuomet, jei juose yra daugiau nei 0,9 proc. GMO. Mano, kaip vartotojos noras – nenaudoti GMO visiškai. Tie likučiai – vis tiek yra GMO. Kinijoje produktai ženklinami, kai juose yra daugiau nei 0 proc. genetiškai modifikuotų produktų.
Visgi didesnė bėda – gyvūninės kilmės produktai, kai gyvuliai šeriami genetiškai modifikuotais pašarais. Vartotojas turėtų žinoti, kad jis valgo mėsa, kiaušinius arba geria pieną, pagamintus iš gyvūno, kuris buvo šeriamas genetiškai modifikuotais pašarais. Šioje srityje jokio ženklinimo nėra. Europos sąjungoje kai kurios šalys tik yra įteisinusios ženklą „Be GMO“. Produktui yra nustatyti tam tikri reikalavimai, taigi jei mėsos produktas būtų pažymėtas tokiu ženklu, vadinasi, gyvulys nebuvo šertas genetiškai modifikuotais pašarais. Tuomet vartotojas būtų tikras, kad perka nemodifikuotą produktą.“
Gyvename geriau, nei Amerika
Ar Lietuvos ūkininkai žino, kuo šeria savo gyvulius?
V. Vingrienė teigia, jog į Lietuvą importuojami sojos pašarai gyvuliams dažniausiai yra pagaminti iš genetiškai modifikuotos sojos.
„Jie dažnai šiais pašarais šeria gyvulius. Pagalvokite – pasaulyje iš visų sojos veislių 81 proc. yra genetiškai modifikuota, o soja – pagrindinis baltymų šaltinis. Tik kai kurie ūkininkai, mėsos pramonės įmonės sąmoningai atsisako tokių pašarų, nes pašarai be GMO – brangesni. O gal ne visada ir pats ūkininkas žino, nesidomi, neperskaito etiketės. Nors pašarai su GMO yra žymimi“, - teigė V. Vingrienė.
GMO išradimas buvo sveikinamas kaip galimybė pigiai patenkinti augantį žmonijos maisto poreikį.
Bet akcijos organizatorė įžvelgia ir kitą šios problemos pusę: didelė dalis maisto išsivysčiusiose pasaulio šalyse tiesiog išmetama.
„Tos šalys yra, galima sakyti, persimaitinusios. GMO juk neauginamas labdarai ir nevežamas tiesiai į Afriką. Tokių kultūrų augintojai vis tiek nori gauti pelną. Dėl GMO vis „išlenda“ kokių nors neigiamų dalykų. Tyrimų yra visokių, bet, pavyzdžiui Jelenos Jarmakovos Rusijoje atlikti tyrimai su žiurkėmis parodė, kad tie peliukai, šerti GMO, susilaukė silpnesnių palikuonių. O tie palikuonys, vėliau sukryžminti su sveikais, išvis negalėjo susilaukti jauniklių. Taigi bendrai nėra patvirtinta, kad GMO – saugus dalykas“, - dėstė žaliųjų susivienijimo atstovė.
Tiesa moteris pripažino, jog situacija Lietuvoje nėra viena blogiausių. Pavyzdžiui, Amerikoje vartotojai retai žino, jog vartoja genetiškai modifikuotus produktus, o ten bene kas antras rapsų, sojos ar medvilnės gaminys yra iš genetiškai modifikuotų produktų.
Prekybos centrai irgi kratosi GMO?
„Lietuvoje kol kas leidžiami tik genetiškai modifikuotos sojos produktai. Tai – aliejus ir jame pagaminti gaminiai, - aiškino V. Vingrienė. - Dar gali būti saldumynų su genetiškai modifikuotos sojos produktais. Vis dėlto, mūsų rinkoje randami 165 tokie produktai. Kodėl šiandien jų radome tiek nedaug? Manau, kad prekybos centrai sąmonėja, stengiasi prisitaikyti prie vartotojų poreikių, o kadangi vartotojų nuomonė apie GMO – neigiama, tai ir prekybininkai atsisako tokių prekių. Tačiau manau, kad mažesnėse parduotuvėse įvairių saldumynų su GMO galima rasti“.
Žalieji savo stenduose pabrėžia, jog genetiškai modifikuotų žemės ūkio kultūrų stabiliam derliui užtikrinti reikalingi chemikalai. Jais nualinama dirva, produktuose lieka cheminių medžiagų likučių.
Genetiškai modifikuoti produktai gali sukelti kepenų, kasos, inkstų, reprodkcinės sistemos sutrikimus, būti vėžio priežastimi.
Akcijos organizatoriai pasisako už GMO turinčių produktų ženklinimą, bei mėsos, kuri gauta iš GM pašarais šertų gyvulių, ženklinimą atitinkamais ženklais.
GRYNAS.lt primena, jog buvo publikuojamas produktų, pardavinėjamų Lietuvoje ir turinčių sudėtyje GMO, sąrašas. Jį dar kartą peržiūrėti galite ČIA.