Eglė Grėbliauskaitė - moteris, kuri iš gyvenimo nori pasiimti daug. Ji - verslo valdymo magistrė, o nuo rudens vėl grįžta į Vilniaus Dailės Akademijos tapybos studijų trečią kursą. Šalia tapybos - manekenės patirtis. Dar daugiau, moteris augina keturis vaikus, kuriuos nuo mažens pratina prie ekologiško gyvenimo sampratos.
Kodėl nusprendėte gyventi ir auginti vaikus ekologiškai?
Pagrindinė priežastis - atsakomybė. Vaikučiai negali rinktis patys, jie pasitiki tėvais, kurie už juos atsako. Noriu, kad mano vaikai užaugtų sveiki. Noriu, kad jie įgytų sveikus gyvenimo įpročius. Manau, kad ekologiškas požiūris yra kiekvieno sąmoningo piliečio pareiga.
Palyginkite ekologišką gyvenimą su įprastu.
Ekologiškumą suprantu kaip gyvenimą be streso. Be streso žmogui ir aplinkai. Be įprastai suprantamo streso, susijusio su darbu ir bendravimu, mus taip pat veikia aplinkos stresas: garso ir elektromagnetinė tarša, taip pat aplinkos bei maisto produktų, asmens higienos priemonių cheminė tarša.
Kokie ekologiško gyvenimo ypatumai?
Nuo pat gimimo vaikai ištroškę geria vandenį. Ne kompotą, sultis ar limonadą. Dabar, kai jau paaugo, šis įprotis toks stiprus, kad net atsigėrę ko nors saldaus, įspila dar ir vandens.
Namuose beveik nebėra mėsos, mažiau perku ir pieno produktų, tačiau stengiuosi, kad kuo didesnę dalį maisto raciono sudarytų vaisiai ir daržovės. Saldainius ir sausainius ilgainiui iš namų išstūmė džiovinti vaisiai ir riešutai.
Skalbimo miltelius, įvairius valiklius renkuosi kruopščiai tyrinėdama gaunamą informaciją. Ūkiškas muilas ir soda - puikiausi pagalbininkai.
Be fanatizmo - šūkis, kurio laikausi ir šioje srityje. Mamos vaikams pagamintas kotletas yra kur kas naudingesnis, negu jos sukeltas stresas, nors ji ir puikiai įvaldė vegetarišką meniu.
Su kokiais sunkumais susiduriate gyvendama ekologiškai?
Pirmiausia - informacijos ir pasirinkimo stoka. Antra dalis - vaikų norai. Kuris vaikas, kada nors ragavęs šokoladinio saldainio, jo nenorės suvalgyti dar kartą? Šiuo klausimu stengiuosi laikytis sveiko požiūrio - didesnis stresas bus patirtas visiškai uždraudus. Čia svarbiau kalbėtis su vaiku, reikia stengtis, kad jis pats ilgainiui suprastų, kodėl mama pasiūlo atsigerti vandens, o „kokakolos“ namuose tiesiog nėra.
Ar ekologišką gyvenimą galima pavadinti prabangiu?
Psichinė ir fizinė sveikata - didžiausias turtas, kurio nenusipirksi. Gyventi sveikai tikrai kainuoja daugiau: natūraliai užaugintos daržovės, nekenksmingi dažai, kuriais dažome savo kambarių sienas ir t.t. Esu tikra, kad ekologiškas gyvenimo būdas greitai ir neišvengiamai taps ne prabangos, o kasdieniu savaime suprantamu dalyku.