Ryžtas imtis auginti augalą, kuris įprastai mūsų sąlygomis neauga yra išties sveikintinas, tačiau kartais pirmasis užsidegimas sulaukti tokio augalo brandos ar vaisių išblėsta per kelis metus, ypač jei augalas skursta ir atrodo ne taip išvaizdžiai kaip tikėjomės.

Tokio noro vedama, prieš gerus šešerius metus, sumaniau užsiauginti apelsinmedį. Žinoma, pagauta didelio noro nepasidomėjau, kiek laiko reikia, kad sulaukčiau augalo oranžinių vaisių, kurie tarp sodriai žalių lapų atrodo taip viliojančiai.

Nors nesu didelė kambarinių augalų kolekcionierė ar žinovė, nuoširdžiai džiaugiuosi ir rūpinuosi savo augintiniais. Kiekvienas naujas gyventojas mano namuose susilaukia ypatingo dėmesio, visų pirma dėl to, kad atrastų tinkamą vietą ne tik pagal gyvenimo sąlygas, bet ir vizualiai gerai sutartų su savo kaimynais.

Norėdama įnešti daugiau spalvų į nesuskaičiuojamą galybę žalios spalvos tonų, nusprendžiau, kad reikėtų augalėlio, turinčio kažką ryškaus. Mano svarstymai apsistojo ties apelsinmedžiu.

Po metų laiko, kai mano pasodinta apelsino sėkla jau buvo sudygusi ir siekė keliasdešimt centimetrų, ėmiau svarstyti, kada gi mano puoselėjamas augalėlis pasidabins oranžiniais „žaisliukais“. Buvau kantri ir laukiau, kol galiausiai, praėjus ketveriems metams baisios nežinios, atsitiktinai sužinojau, kad apelsinmedžius reikia skiepyti norint turėti medelį su vaisiukais arba laukti apie dešimt – penkiolika metų, kol pats ims juos megzti. 
Apelsinmedžius reikia skiepyti norint turėti medelį su vaisiukais arba laukti apie dešimt – penkiolika metų, kol pats ims juos megzti.

Dabar mano apelsinmedžiui jau šešeri metai, o aš vis dar kantriai laukiu ir tikiuosi, kad kada nors sulauksiu dienos, kai išvysiu šį tikrai neįnoringą augalą pasidabinusį oranžinės spalvos apelsino vaisiais.

Kaip minėjau, apelsinmedžiai nėra labai įnoringi. Auga gana greitai net ir sausose patalpose. Informacijos, kaip auginti apelsinmedžius yra nemažai ir, manau, tikrai yra žmonių, bandžiusių iš sėklų užsiauginti apelsinmedį, tačiau, kam  pavyko subrandinti apelsinmedžio vaisių, lieka nežinioje.

Esu girdėjusi nuomonę, esą kam auginti namuose tokius augalus, kai vaisių galima nusipirkti ir parduotuvėse. Tačiau reikia pripažinti, kad pačiam užsiauginti vaisių, kas pavyksta tikrai nedažnam yra nesuskaičiuojamai kartų smagiau nei nusipirkti kultūrinį. Reikia pastebėti, kad būtent ne vaisio subrandinimas teikia didžiausią pasitenkinimą auginant egzotinius vaisius vedančius augalus, bet įrodymas sau, kad galiu padaryti tai, ko kiti galbūt nėra padarę.

Taigi, apibendrindama ir naudodamasi savo gana menka patirtimi pasakyti faktą, kad egzotinius vaisius vedančių augalų auginimas reikalauja geležinės kantrybės, rūpestingumo kaip auginant gležną jauniklį ir entuziazmo tokio stipraus, kad jo nenumalšintų net didžiausios pirmosios nesėkmės. Būtent to reikia norint imtis auginti kažką neįprasto ir egzotiško. Tikiuosi, kad man viso to nepritrūks ir galbūt dar po šešerių metų galėsiu džiaugtis pasiekusi užsibrėžtą tikslą.

Atsiųskite savo "augintinių" nuotraukas, rašykite apie juos rašinius, kuriuose galite dalykiškai išdėstyti Jūsų numylėtiniui reikalingas sąlygas. Arba tai gali būti literatūrinis kūrinys, išreiškiantis meilę Jūsų pasirinktajam augalui.

Nuotraukos ir rašinius siųskite elektroniniu paštu konkursas@bonsaivilnius.lt.

Konkursą organizuoja Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos mokslų fakultetas, savaitraštis „Žaliasis pasaulis“, GRYNAS.lt, svetainė BonsaiVilnius.lt.