O vaizdas išties pasitaikantis gal tik kartą gyvenime: kiek akys užmato – vien antys! Skubančios, kreksinčios, srūvančios it srauni upė. Tokia srauni, kad stichijos kelyje atsidūrusiems automobilių vairuotojams neliko nieko kito, kaip tik stoti ir išjungti variklius.
Ančių šturmo batalionai miestelį paimti mėgino ne tik skaičiumi, bet ir pragarišku triukšmu. Ne mažiau keista ir tai, kad galybė sparnas į sparną besitrinančių ančių skuodė neįtikėtinu greičiu.
Kiek jų ten galėjo būti? Ko gero, milijonai. Ir, ko gero, tai – kažkurio paukštininkystės ūkio legionai.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją