Ministerija negali kontroliuoti savivaldos
Pirmasis klausimas, kuris buvo aptartas diskusijų metu – atliekų rūšiavimas. Renginio dalyviai buvo kviečiami pasisakyti, kas jiems atrodo didžiausiomis kliūtimis, atbaidančiomis lietuvius nuo rūšiavimo.
Iš salės pasisakiusi Laura iš programos „Kurk Lietuvai“ teigė, kad didžiausia kliūtis rūšiavimui – patogių sąlygų nebuvimas.
Ministro atsakymas buvo netikėtas: „Demokratija tuo ir gera, kad ne visi viską kontroliuoja. Ministerija savivaldos nekontroliuoja. Lengviausias atsakymas, kodėl žmonės nerūšiuoja, todėl, kad jie nepakankamai sąmoningi. Yra dalis ir to, bet pagrindinis dalykas tas, kad nuo atliekų atsiradimo iki finalinio etapo – ar tai būtų perdirbimas, ar deginimas, ar kad iš viso niekas nepapultų į sąvartynus – šita sistema Lietuvoje nedirba. Šitos sistemos pagrindinis plyšys – ten, kur kertasi valstybė su savivalda. Situacija iš tiesų yra labai sudėtinga. Mes norėtume padaryti visų atliekų valdymo piramidinę sistemą. Kad būtų atsakingas aplinkos ministras ir turėtų įgaliojimus tai padaryti“.
Ministras tikino, kad šiuo metu rengiama daug įvairių įstatymų, tarp jų ir dėl depozito plastikinei tarai įvedimo.
„Depozito įstatymas yra rengiamas, turėtų būti parengtas per mėnesį ir dėsiu visas pastangas kaip ministras, kad toks įstatymas įsigaliotų, nes, mano manymu, toks įstatymas yra reikalingas“, - sakė V. Mazuronis.
Keli pasiūlymai dėl rūšiavimo
Diskusijoje dalyvavęs Martynas iš Lietuvos jaunimo centro pateikė kelis pasiūlymus, kaip būtų galima spręsti visiems aiškiai matomas rūšiavimo problemas.
„Pirmiausia, valstybinėms instutucijoms reikėtų įsirengti rūšiavimo šiukšliadėžes, kurių nėra nei vienoje valstybinėje įstaigoje. Reikėtų pagalvoti apie oro uostą, nes kituose oro uostuose (įsirengti šiukšliadėžes – red. past.) labai paprasta padaryti. Pasiūlymas verslo atstovams – atvežti į parduotuves rūšiavimo šiukšliadėžes, nes Lietuvoje jų įsigyti neįmanoma. Dabar tenka tai daryti iš Didžiosios Britanijos, tai yra pigiausias variantas. Pradėkime nuo paprastų dalykų“, - patarė Martynas.
V.Mazuronis išsakytiems pasiūlymams turėjo savo komentarą: „Kviesčiau kolegą apsilankyti Aplinkos ministerijoje – visuose aukštuose rūšiavimo šiukšliadėžės stovi“.
Į diskusiją įsiterpusi EK narė C. Hedegaard mūsų šaliai patarė neišradinėti dviračio, o pabandyti pritaikyti kitų šalių praktikas ir patirtį.
„Jūs turite kaimynus – Daniją, Švediją, Suomiją. Suomijoje metų metai žmonės yra baudžiami už neteisingą rūšiavimą. Tai yra geras pavyzdys, kad nacionalinės vyriausybės nevisada turi išradinėti dviratį, yra tiek daug geros patirties šalia – todėl nėra sudėtinga jos pasisemti. Mūsų kompanijoje „Tau patinkantis pasaulis. Tavo mėgstamas klimatas“ akcentuojame, kad reikėtų mokytis vieniems iš kitų. Viskas jau yra šalia“.
V.Mazuronis oponavo EK narei, kad pasinaudoti užsienio patirtimi kliudo mentaliteto problemos, nėra lengva pakeisti žmonių mąstymą per vieną dieną.
„Sudėtinga pakeisti visuomenės nuomonę. Žingsnis po žingsnio stengiamės tai daryti, tai nėra lengva, neįmanoma pakeisti žmonių mąstyseną per vieną naktį, ar dieną. Stengsimės tai padaryti kaip įmanoma greičiau“, - žadėjo V. Mazuronis.
Kaip gali prisidėti paprastas žmogus?
Diskusijoje taip pat buvo aptarti klimato kaitos klausimai. Diskusijos dalyviai ieškojo atsakymų, kaip šį reiškinį priartinti arčiau žmogaus.
„Jeigu manęs paklaustumėte, ką aš galvoju apie klimato kaitą, atsakyčiau, kad tai ne mano reikalas. Teko skaityti labai įdomų straipsnį „New Scientist“, jeigu yra daromos ekologinės kampanijos, kuriose akcentuojami neigiami padariniai, žmonių tai neįkvepia pokyčiams“, - pastebėjo J. Didžiulis. Jis atkreipė dėmesį, kad kampanijose apie klimato kaitą didelį vaidmenį gali atlikti paprastos žmonių istorijos, paprasti pavyzdžiai, kuriuos žmogus gali pritaikyti savo kasdieniame gyvenime.
EK komisarė C. Hedegaard atsakydama į J. Didžiulio išsakytą kritiką, teigė, kad šiuo metu EK vykdoma kampanija „Tau patinkantis pasaulis. Tavo mėgstamas klimatas“ būtent ir yra orientuota į praktinius pasiūlymus, ką eilinis bet kurios šalies pilietis gali padaryti, kad klimato pokyčiai nebūtų tokie drastiški.
„Šios kampanijos žinutė būtent tokia ir yra – nenorime kalbėti apie tirpstančius ledynus ir kitus mokslinius dalykus, norime parodyti įgyvendinamus sprendimo būdus tiek pramonei, tiek ir paprastiems gyventojams. Viskas priklauso nuo kasdienių pasirinkimų – ką perkate, ko neperkate, ar galvojate apie suvartojamą elektrą, vandenį, ar rūšiuojate, perdirbate panaudotus daiktus ar tiesiog viską metate lauk? Būtent to ir siekiame šioje kampanijoje – parodyti, kad kiekvienas iš mūsų turime atsakomybes ir galime pasinaudoti konkrečiais sprendimo būdais“, - aiškino C. Hedegaard.
Komisarė atsakydama į skeptikų kritiką, kad klimato kaitos klausimai yra nuobodūs, teigė, kad toks požiūris yra labai paviršutiniškas: „Klimato kaitos klausimai gali būti labai nuobodūs tol, kol nepaliečia tavęs asmeniškai. Pavyzdžiui, mano gimtajame mieste Kopenhagoje prieš dvejus metus per kelias valandas kritulių lygis pasiekė 130 ml ir tuomet klimato kaita nebeatrodė nuobodus reiškinys. Nes tuomet tau tenka stovėti apsemtame name su visais savo daiktais – dokumentais, nuotraukomis, viskuo, ką kaupei visą savo gyvenimą ir stebėti, kaip visa tai skęsta. Tuomet ir suvoki – tai štai, kas yra ta klimato kaita. Reikia padėti žmonėms suvokti, kad klimato kaita nėra kažkas tolimo, tai jau tampa reiškiniu, kuris mus liečia čia ir dabar“.
GRYNAS.lt klausimai komisarei
Vilniuje viešinčiai EK komisarei kelis klausimus turėjo galimybę užduoti ir GRYNAS.lt skaitytojai. Vienas iš jų buvo apie atominę energetiką, kurios Vokietija nori atsisakyti iki 2020 m. Skaitytojai teiravosi komisarės, ar ji tikinti, kad Vokietijai pavyks įgyvendinti tokį planą.
„Taip, Vokietija iš tiesų turi tokių planų ir ketina tai padaryti netgi greičiau nei oficialiai planavo. Dėl šios priežasties jie rengia naują energetikos planą, kuriame ketinama stipriai pabrėžti energijos tausojimą. Tam, kad šalis galėtų pakeisti atominę energetiką, ji turi išplėsti pajėgumus panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Šaliai teks daug į tai investuoti“, - sakė C. Hedegaard.
Komisarė, atsakydamas į užduotą klausimą, teigė, kad pagrindinis taršos leidimų principas veikia taip – jeigu esate energetiškai labai efektyvus, galite iš to turėti naudos: „Jeigu gaunate daug taršos leidimų, bet dirbate labai produktyviai, galite juos parduoti kitiems. Jeigu veikiate nenašiai, turite pirkti papildomų taršos leidimų, o tai yra brangu. Kitais žodžiais tariant, taršos leidimų sistema skatina mažiau teršti. Tai nėra joks naujas principas, Europoje juo klimato politikoje vadovaujamasi sakyčiau jau kokius 40 metų“, - sakė C. Hedegaard.
Anot jos, šiuo metu taršos leidimų rinkoje iš tiesų yra susiklosčiusi tokia situacija, kad leidimų kainos krenta.
„Taip yra dėl to, kad turime rinkos ekonomiką. Nieko keista, kad kaina sunkmečiu krenta. Problema kiltų tuomet, jei kaina pernelyg greitai artėtų link nulio, tuomet neliktų paskatos investuoti į mažiau taršias technologijas“, - sakė EK komisarė.