Gamtos mokslų krypties specialybės Lietuvoje paklausios. Su tuo sutinka tiek ekologus ir aplinkosaugininkus ruošiančios aukštosios mokyklos, tiek darbo rinkos specialistai. Šiuo metu absolventui, ką tik gavusiam diplomą, realiausia įsidarbinti valstybiniame sektoriuje – Aplinkos apsaugos agentūroje, Valstybės saugomų teritorijų tarnyboje. Tačiau padėtis turėtų pasikeisti: perspektyvoje – tarptautinės įmonės, kuriuose atlyginimo dydis priklauso nuo paties darbuotojo sugebėjimų.
Darbo biržoje liepos 1-ą dieną užregistruoti 128 darbo ieškantys biologai, botanikai, zoologai ir panašūs specialistai. Pernai tuo pačiu laikotarpiu darbo ieškančiųjų skaičius buvo beveik toks pat – 127. Darbo pasiūla šiemet tokia pat kaip ir praėjusiais metais – užregistruota 11 laisvų darbo vietų.
Šių metų sausį – birželį įdarbinta 10 biologų, botanikų, zoologų ir panašių specialistų. 2011 m. tokių įdarbinta 20.
Darbo biržos duomenimis, šių metų birželio mėnesio paklausiausių specialistų, baigusių universitetus arba kolegijas, sąraše gamtos mokslų specialistų nėra.
Gamtos mokslai sudėtingi, todėl ne visiems įkandami
Vis dėlto personalo paieškos ir atrankos įmonės ,,Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius nusiteikęs optimistiškai. Jis įsitikinęs, kad gamtos mokslų specialybės yra perspektyvios.
Rimtų gamtos mokslų specialistų, pasak K. Blaževičiaus, nėra daug. Jo žodžiais, tai sudėtingi mokslai, todėl ekologiją ar aplinkosaugą ryžtasi studijuoti ne kiekvienas.
,,Socialiniai mokslai, manau, vis dar bus populiarūs. Gamtos mokslai daugumai yra sudėtingesni. Galbūt todėl žmonės šiek tiek jų prisibijo. Niekam ne paslaptis, kad universitete baigti socialinius mokslus yra lengviau nei fiziką, ekologiją ar aplinkosaugą. Šioms sritims reikia daug techninių, matematinių žinių. Tokių žmonių Lietuvoje yra mažiau“, – gamtos ir socialinius mokslus lygina darbo rinkos specialistas.
Informacijos stygius lemia mažą abiturientų domėjimąsi gamtos mokslais. Ne visi, norintys studijuoti ekologiją, žino potencialius darbdavius – įmones, dirbančias tarptautinių projektų įgyvendinimo srityje.
K. Blaževičiaus teigimu, mokyklose abiturientai negauna pakankamai informacijos apie darbo rinką, todėl kai kam gali atrodyti, kad gamtos mokslai yra neperspektyvūs: ,,Žmonės nežino, kad tokie dalykai yra populiarūs ir globalūs. Jie neturi žinių. Tikriausiai dėlto jie nesirenka tų profesijų, nes atrodo, kad tai nepopuliaru, kad maža įsidarbinimo galimybė. Aš taip nemanau.“
Ekologui – verslininkui darbo vieta garantuota
Gamtos mokslus baigę absolventai dažniausiai įsidarbina valstybiniame sektoriuje. Nepaisant to, šiuo metu realu darbą rasti ir privačiose įmonėse.
Darbo rinkos specialistas aiškina, jog dirbant įmonėje, kuri kartu su užsienio partneriais įgyvendina aplinkosauginius projektus, itin svarbu, kad darbuotojas būtų įvairiapusiška asmenybė – ne tik geras gamtos mokslų specialistas, bet turėtų ir vadybininko sugebėjimų.
Vadybos srityje karjeros laiptais kopti paprasčiau. Darbo rinkos specialisto teigimu, jei darbuotojas gabus, karjeros aukštumas pasiekti gali ganėtinai anksti. Yra atvejų, kai pardavimų vadovais tampa 27-erių metų žmonės.
Gamtos mokslų specialistams žymiai sudėtingiau. Anot K. Blaževičiaus, ekologai darbdavių pasitikėjimą pelno palengva, ,,nes jiems reikia sukaupti daug žinių“.
Darbuotojas, gebantis kuruoti ekologinius projektus, kontroliuoti jų kokybę, darbo rinkos specialisto manymu, gali uždirbti kur kas daugiau nei ekologas, kuris projektą tik ruošia. Jo teigimu, ,,jeigu žmogus gabus, atlyginimas – laiko klausimas“.
K. Blaževičius aiškina, kad ekologas, ką tik baigęs universitetą, gali be vargo rasti darbą. Vis dėlto dažniausiai šios srities specialistui darbo vieta pasiūloma įmonėje atlikus praktiką, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir motyvaciją.
Specialistui, pelniusiam pripažinimą, anot pašnekovo, galvos dėl darbo vietos sukti neteks: ,,Nereikės bijoti, kad kažkas kažkur pasikeis ir jis neteks darbo.“
Jaučiamas agroenergetikos specialistų poreikis
Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius prof. dr. Antanas Maziliauskas GRYNAS.lt sakė, kad jo vadovaujamos aukštosios mokyklos absolventams įsidarbinti nėra sudėtinga. Anot jo, nemaža gamtos mokslus baigusių specialistų dalis darbą randa Aplinkos apsaugos agentūroje ir Valstybės saugomų teritorijų tarnyboje.
Rektorius pridūrė, kad Darbo biržoje Aleksandro Stulginskio universiteto absolventai dažniausiai esą užsiregistruoja tik norėdami gauti socialines išmokas.
Jo žodžiais, itin perspektyvios biomasės inžinerijos ir agroenergetikos specialybės.
,,Agroenergetika yra susijusi su atsinaujinančia energetika. Bioenergetikų asociacija jau dabar prašo 50 specialistų – didelis poreikis“, – tikina A. Maziliauskas.
Taikomoji ekologija ir miškininkystė, rektoriaus įsitikinimu, taip pat itin perspektyvios sritys.
Tiek miškininkai, tiek ekologai dažniausiai įsidarbina valstybiniame sektoriuje. A. Maziliauskas nelinkęs prognozuoti, kad valstybės kontroliuojamose įstaigose darbuotojų skaičius augs, tačiau mažėjimo jis taip pat nežada. Jo manymu, ateities perspektyva – tarptautinės bendrovės.
Rektoriaus teigimu, miškininkystė dažniausiai tampa šeimos tradicija, todėl studentams motyvacijos netrūksta.
Ekologams, jo įsitikinimu, motyvacija taip pat būtina: ,,Atsitiktiniai žmonės nevisiškai tinka šiai profesijai – motyvacija čia yra svarbi. Dauguma ateina motyvuoti.“