Šiandieniniame pasaulyje vis populiaresnė tampa ekologijos tema. Žmonės apie tai kalba, perka ekologiškus maisto produktus, naudoja ekologišką kosmetiką, rūšiuoja šiukšles, naudoja elektros energiją taupančius ir mažiau šilumos į aplinką išskiriančius prietaisus, statosi ekologiškus namus. Tačiau kas ištikrųjų yra ekologiškas namas? Ar gyvendami tokiuose namuose išties esame draugiški aplinkai ir sau?
Kartu su didėjančia svarba ir atsakomybe saugoti planetą bei taupyti gamtos išteklius, atsirado poreikis ištrūkti iš uždaros dėžutės ir kurti inovatyvius gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų sprendimus, kurių poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis. Nors ekologiški namai sparčiai populiarėja ir tai tampa visuotine tendencija, tačiau vis dar trūksta informacijos apie „žalių“ namų statybą, o patį statybos ir įrengimo procesą įgyvendinti gali būti išties sudėtinga.
Ekologiško namo statyba
Ekologiški namai gali būti statomi iš įvairių medžiagų – tiek natūralių, tiek ne. Svarbu, kad statybinės medžiagos būtų ekologiškos. Namai, kurie pastatyti iš rąstų, šiaudų, molio ar medžio drožlių, dar nėra ekologiški. Ekologiškas namas turi atitikti daugybę kriterijų, pradedant nuo sklypo vietos iki šildymo ir apšvietimo sistemų parinkimo.
Ekologiško namo dydis turi būti optimalus pagal jo gyventojų poreikius. Per didelis namo plotas nėra ekologiškas sprendimas, nes reikalauja daugiau papildomų energijos ir kitų išteklių. Dažnai statomi apvalių, organiškų formų namai, nes mažu pastato paviršiaus plotu siekiama sumažinti energijos praradimą per sienas. Namas turi būti patogioje geografinėje vietoje, kad visos reikalingos paslaugos būtų pasiekiamos pėsčiomis ar transporto priemonėmis, sunaudojant minimalų kiekį kuro. Pagrindinė ekologiško namo statybos idėja – kuo mažiau pažeista natūrali gamta.
Draugiškas aplinkai būstas statomas iš ekologiškos sudėties ir ekologiškai pagamintų statybinių bei apdailos medžiagų. Statybinių medžiagų ekologiškumas yra nustatomas vertinant jų poveikį aplinkai žaliavų išgavimo, gamybos, naudojimo ir šalinimo procesuose. Tokioms medžiagoms pagaminti išeikvojama mažiau energijos, jos yra ilgaamžiškos ir tinkamos perdirbti ar natūraliai sunykstančios. Svarbu, kad medžiagos būtų ekologiškos ir gaminimo, ir naudojimo stadijose, pvz.: plastikiniai langai neturi jokio neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, tačiau plastiko gamybos ir šalinimo procese, poveikis aplinkai yra pastebimas.
Ekologiško namo stogas ir sienos gali būti apželdinami panaudojant šiuolaikines technologijas. Būstuose dominuoja saulės architektūra, pvz.: langai dažniausiai yra orientuoti į pietinę pusę. Jie turi būti ypač sandarūs, kad izoliuotų triukšmą ir sumažintų energijos nuostolius. Netgi lietaus vanduo yra renkamas nuo namo paviršių ir panaudojamas dušui, tualetui ar sodo laistymui. Tokiu būdu vandens sunaudojimas gali sumažėti iki 28 proc.
Ekologiškame name turėtų būti įrengtas pasyvus saulės keltorinis, geoterminis arba kombinuotas šildymas. Namo apšvietimui naudojama natūrali šviesa arba ekonomiškos, energiją taupančios lempos, o elektra namui tiekiama pasitelkiant saulės kolektorių, vėjo energetiką, alternatyvius energijos šaltinius derinant su įprasta elektros energija. Baldai, šviestuvai ir kitos interjero detalės taip pat turėtų būti ekologiškos, t.y. jų gaminimo, naudojimo ir šalinimo procesai turi atitikti ekologinius standartus. Išvardinti tik keli kriterijai, kuriuos turi atitikti „žalias“ būstas, tačiau akivaizdu, jog ekologiško namo projekto įgyvendinimas yra sudėtingas procesas.
Ekologiškų namų pavyzdžiai
Ekologiški namai pasižymi ne tik sumažintu anglies išmetimu į aplinka, bet ir išskirtiniu eksterjero ir interjero dizainu.
Ekologiškas namas „Zerohouse“
„Zerohouse“ pasižymi patraukliu medžiagų, spalvų ir funkcionalumo deriniu. Namas renka lietaus vandens ir saulės energijos atsargas, kurių pakanka visai savaitei. Viskas name yra automatizuota ir kontroliuojama centrinio kompiuterio.
Ekologiškas namas „Orchidėja” („Costworld” gamtos rezervatas, Didžioji Britanija)
Ekologiškas namas „Orchidėja” yra vienas brangiausių ekologiškų namų, kuris buvo parduotas už 14,2 mln. JAV dolerių. Šis namas pagamina daugiau energijos, geoterminio šildymo pagalba, negu sunaudoja. Namo forma yra įkvėpta orchidėjos, kurių galima rasti rezervate.
Kilnojamas ekologiškas namas „Martin House-To-Go”
Tai vienas praktiškiausių ir ekologiškiausių namų pasaulyje, kurio dislokavimo vieta gali būti keičiama pagal poreikius. Namas atsparus bet kokioms oro sąlygoms, nes yra izoliuotas panaudojant NASA akredituotas medžiagas. Viduje namo erdvė maža, tačiau funkcionali.
„Nautilus“ namas (Meksiko miestas, Meksika)
Namas pastatytas naudojant „bio-architektūros“ ir ekologijos principus. Namo eksterjeras, formos ir apdailos medžiagos padeda statiniui visiškai integruotis į gamtovaizdį. Nors „Nautilus“ namas yra netradicinės išvaizdos, tačiau visiškai draugiškas gamtai.
Ekologiškas namas, Lietuva
Ekologiškas namas pastatytas iš šiaudų, jame įrengtas geoterminis šildymas, vidinei ir išorinei namo apdailai taip pat naudotos ekologiškos medžiagos. Šiaudai yra mažiau pralaidūs šilumai, negu kitos medžiagos, dėl to šiaudiniai namai yra geriau izoliuoti, taip leidžiant sutaupyti šildymui ir kondicionavimui skirtas lėšas. Šiaudiniai namai yra patvarūs ir ilgaamžiai, gali būti lyginami su mūriniais namais. Tokie namai statomi iš supresuotų šiaudų, dėl to namas nėra degus ir jo nepuola graužikai.
Realybė ir ateities perspektyvos
Vis dėlto įgyvendinti ekologiško būsto koncepciją nėra taip paprasta. Pasak architekto Ryčio Mažuolio, draugiškas gamtai namas turi būti ekologiškas iš pagrindų, net statybinių medžiagų gaminimo procesas turi atitikti ekologijos principus. „Ekologiška statybinių medžiagų gamyba yra žymiai brangesnis ir sudėtingesnis procesas, dėl to lietuviai dažniau renkasi paprastas statybines medžiagas, nes tai paprasčiausiai pigiau,” – teigia R. Mažuolis.
Anot architekto, absoliučiai ekologiškas būstas šiuo metu yra beveik neįgyvendinama iliuzija, nes dauguma gaminamų medžiagų nėra pagamintos ekologiškai, pvz.: deginant plytas yra išdeginamas oras, o tai jau neekologiška. Optimaliausias sprendimas yra pasyvus namas, kuriame gyvenant yra naudojama energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo), namas visiškai sandarus, kad šiluma ir energija būtų optimaliausiai išnaudota.
Dauguma lietuvių mano, jog ekologiškas namas – tai medinis būstas. Vis dar trūksta informacijos šia tema ir ekologiškumas yra painiojamas su ekonomiškumu. Pasak R. Mažuolio, lietuviui svarbiau kuo mažiau sumokėti už šildymą ir elektrą, o ne būti draugiškam aplinkai. „Pirmiausia žmogus galvoja per ekonomiškumą – jis šildo namus malkom, o ne dujom, nes tai pigiau, nors ir neekologiška. Lietuvai dar toli iki ekologijos, viską matuoja per pinigus ir nežiūri, kad daugiau teršia“, – teigia R. Mažuolis.
R. Mažuolio nuomone, pats žmogus, gyvendamas pasyviame name, turėtų laikytis ekologijos principų: rūšiuoti šiukšles, neeikvoti energijos, nekepti šašlykų kieme, nes išdegins deguonį, apskritai žmogaus gyvenimo būdas turi būti ekologiškas. Dabar žodis „ekologiškas“ yra labai madingas. Gal naudingiau būtų nuvažiuoti į mišką ir šiukšles surinkti, o ne planuoti ekologiško namo statybą, nes kol kas Lietuvos rinkai tai per brangu.
Ekologiško namo statyba yra sudėtingas procesas, reikalaujantis didelių finansinių investicijų. Statant ir įsirenginėjant ekologišką būstą būtina įgyvendinti ekologiško namo principus, tačiau ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje retas namas atitinka visus ekologiškam namui keliamus reikalavimus. Tačiau statant būstą galime bent iš dalies būti draugiški aplinkai, naudojant ekologiškas statybines medžiagas, renkantis plastikinius langus, tinkamai apšiltinant namą, kad užtikrinti kuo didesnį namo sandarumą ir izoliaciją, įgyvendinant pasyvaus namo projektą (pvz.: įsirengiant geoterminį šildymą) ir pan. Gyvendami tokiame name ir patys turėtume laikytis ekologiško gyvenimo būdo principų – rūšiuoti šiukšles, neeikvoti energijos, buityje naudoti elektrą taupančias lemputes, keliauti ekologiškomis transporto priemonėmis. Tik tokiu būdu galime būti draugiški gamtai ir savo pačių sveikatai.