Ekologiški darželiai Lietuvoje: kur, kokie ir kiek kainuoja?

Trinta varškė su pienių medumi. Žaliasis garšvų kokteilis. Avinžirnių, cukinijų troškinys su šviežiomis daržovėmis ir ryžiais. Obuoliai, bananai ir bulvių ir moliūgų plokštainis su daržovėmis. Tai – ne prabangaus restorano meniu, o ekologiško privataus Vilniaus vaikų darželio valgiaraštis. Net neabejojame, jog daugelis tėvų vaikams linkėtų maitintis šviežiais ir maistingais produktais, augti apsuptiems natūralių medinių baldų ir popiet išbėgti pažaisti ant žolės. Tačiau toks malonumas Vilniuje gali kainuoti 800 –1200 litų per mėnesį. Tokia yra privačių ekologiškų darželių kaina.

Vilniuje įsikūrę privatūs ekologiški darželiai „Namų darželis“, „Augu eco“,„Saulužės vaikai“. Specialistai tvirtina, jog šiandien galima rasti ir savivaldybės įsteigtų darželių su panašiomis ugdymo programomis.

GRYNAS.lt domėjosi,kurie darželiai didžiuosiuose Lietuvos miestuose turi „eko“ ar sveikos gyvensenos vaikų grupes, ką šios grupės siūlo ir kiek tėvams kainuoja sveikuoliškas mažylio ugdymas.

Sveikuolių darželių daugėja

Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Grigaravičienė teigė, jog Vilniaus ir kitų miestų vaikų darželiuose, net jei jie nesiskelbia ekologiškais, yra sveikos gyvensenos programas vykdančių ugdymo grupių.

„Ikimokyklinio ugdymo įstaigos į savo ugdymo programas integruoja sveikos gyvensenos programas. Kuo toliau, tuo labiau tokie darželiai darosi populiaresni, nes tiesiog šiuo metu didelė dalis visuomenės yra susirūpinusi šia tema. 2008-aisiais atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje iš visų darželių, 15-16proc. turėjo integruotas vaikųs veikatingumo ar ekologijos programas. Tokių programų dar pageidavo apie 10. proc. tėvų. Kiek aktyviai tose įstaigose propaguojama sveika gyvensena – ar yra saugoma ir stiprinama vaiko fizinė, psichinė sveikata, ar maistas tikrai ekologiškas, ar galima pasirinkti maitinimų skaičių (pavyzdžiui, pusryčiai,priešpiečiai, pietus, pavakariai ar vakarienė) – dažniausiai tai finansavimo klausimas“, - teigė I. Grigaravičienė.

Kiekviena savivaldybė yra patvirtinusi tam tikrą sumą, kuri turi būti skirta vaikų maitinimui. Tėvai už vaikų ugdymą savivaldybės ir valstybiniuose darželiuose moka savivaldybės nustatytą ugdymo mokestį, kuris kiekvienoje savivaldybėje yra skirtingas. Už 1 dieną gali būti mokama nuo 0,5Lt iki 2,50 Lt, taigi nuo 10 iki 50 litų per mėnesį. Taip pat mokamas mokestis už maitinimą, kuris svyruoja nuo 160 iki 250 litų(priklausomai nuo to, kiek kartų per dieną vaikas valgo).

Ar ekologiška grupė turėtų kainuoti brangiau?

„Jei maisto produktus pirksime tuos pačius, kaip ir visos kitos įstaigos, iš tų pačių tiekėjų – ar tai galima bus vadinti ekologišku maistu? Manau, kad norint užtikrinti maisto gaminimą iš ekologiškų produktų, ekologijos ar sveikos gyvensenos programą įgyvendinančiai darželio grupei reikėtų papildomo finansavimo“, - svarstė Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausioji specialistė.

I. Grigaravičienė teigė, jog Švietimo ir mokslo ministerijos duomenų bazėje nėra grafos, kur darželis galėtų pažymėti, jog įgyvendina sveikatingumo, ekologijos ar panašią vaikų sveikatinimo programą kurioje nors grupėje. Vieni darželiai stengiasi akcentuoti fizinį vaikų lavinimą – plaukimą ar kitą sporto rūšį, kiti – ekologišką mitybą, dar kiti orientuojasi į vaiko psichinę sveikatą ir kitas sritis.

 

„Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu, 2008 -aisiais buvo atliktas tyrimas. Paaiškėjo, kad vaikų tėvai nori įvairovės – ne tik sveikos gyvensenos programas vykdančių darželių, tačiau ir darželių vykdančių Montessori, Valdorfo, Piaže, programas, taip pat norėtų įvairesnio/lankstesnio darželių darbo laiko, aplinkos, kurioje ugdomi vaikai, ugdymo turinio įvairovės. Jei sveikos gyvensenos,ekologiškas programas įgyvendinančios grupės bei institucijos funkcionuoja ir vis dar kuriasi, vadinasi, poreikis yra“, - teigė Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus atstovė.

Moteris mano, jog sveikos gyvensenos darželių poreikis yra tikrai didelis, todėl visai tikėtina, kad ateityje atsiras visiškai ekologiškų savivaldybių įsteigtų darželių.

Trečdalis Lietuvos darželių turi sveikos gyvensenos programas

„Visos tokio tipo ikimokyklinės ugdymo įstaigos yra susibūrusios į asociaciją „Sveikatos želmenėliai“. Asociacija vienija įstaigas, propaguojančias sveiką gyvenseną, jos tarpusavyje dalinasi gerąja patirtimi,organizuoja seminarus, bendrus renginius vaikams.Asociacijai priklauso daugiau kaip 200 įstaigų visoje Lietuvoje (išviso Lietuvoje kartu su privačiomis yra apie 650 ikimokyklinio ugdymo įstaigų). Tad galime sakyti, kad beveik trečdalis vaikų darželių propaguoja sveiką gyvenseną, sveiką mitybą, sveiką kūną ir sielą“, - aiškino I. Grigaravičienė.

Pagal asociacijos svetainėje pateikiamus dokumentus, Vilniuje yra 28 ekologijos bei sveikatos idėjas propaguojantys darželiai, Kaune – tiek pat, Klaipėdoje – 14,Šiauliuose – 7,Panevėžyje – 18 tokių vaikų darželių. Visą „Sveikatos želmenėlių“ asociacijai priklausančių darželių sąrašą galite rasti čia.

Svarbiausia - vieta darželyje

„Taip pat Švietimo ir mokslo ministerija vykdo programas, kuriose numatyta pagalba įstaigoms, siekiančioms sveikai ugdyti vaiką. Kelios programos priemonės įgyvendinamos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Ši ministerija turi parengti teisės aktą, reglamentuojantį vaikų maitinimo organizavimą, bei visuomenės sveikatos priežiūros specialisto kvalifikacinių reikalavimų aprašą, todėl manome, kad ateityje šie dokumentai keisis.

Dar vienas projektas, vykdomas Europos sąjungos fondų lėšomis leis atnaujinti rekomendacijas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, jei jos į savo programas norės integruoti su sveikatinimu ar ekologija susijusias temas. Taip pat yra sukurta ir palaikoma svetainė www.ikimokyklinis.lt, kur specialistai ir ne specialistai dalinasi savo patirtimi apie vaikų sveikatą“, - apie pokyčius ikimokyklinio ugdymo sistemoje kalbėjo I. Grigaravičienė.

Vyriausioji specialistė priminė, jog tėvų geri norai sveikai ugdyti vaikus gali atsimušti į savivaldybių nustatytas tvarkas. Pavyzdžiui Vilniuje tam tikri darželiai yra priskirti tam tikroms gyvenamosioms teritorijoms ir vaikas yra priverstas lankyti jam priskirtą darželį. Neretai ir priskirtame darželyje mažyliui neatsiranda vietos tuo metu, kai tėvai jau nori jį išleisti į darželį. Tuo metu tėvams greičiausiai rūpi ne sveikatingumo programos.

Šiuo metu ministerijai pavaldi institucija Švietimo aprūpinimo centras vykdo konsultuoja gyventojus ir visus susidomėjusius dėl naujų darželių steigimo,tad situacija turėtų keistis į gerąją pusę – tvirtina Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė.

Ekologiškos programos - keleriems metams į priekį

Respublikinės ikimokyklinių įstaigų darbuotojų asociacijos „Sveikatos želmenėliai“prezidentė Danutė Jakučiūnienė tikino, jog visi 203asociacijai priklausantys darželiai keleriems metams į priekį yra patvirtinę vaikų sveikatos stiprinimo, ekologiško vaikų ugdymo programas.

„Mūsų narių – darželių yra visose Lietuvos savivaldybėse. Mūsų veikla remiasi Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis –atkreipiame dėmesį į visus 10 sveikatos ugdymo komponentų,nes sveikata susideda iš visumos. Neretai įstaigos propaguoja tik fizinį aktyvumą, arba tik sveiką mitybą – šito maža. Turėtų būti ir fizinis aktyvumas, ir sveika mityba, ir lytiškumo ugdymas,ir alkoholio bei tabako ankstyvoji prevencija, ir ekologinis ugdymas,savęs pažinimas, savivertės ugdymas. Mūsų asociacijai priklausančios įstaigos dirba visais klausimais, tačiau kai kurios daugiau dėmesio skiria kuriai nors vienai ar dviems sritims. Todėl visoje respublikoje yra įvairių įstaigų su įvairiomis ugdymo programomis“, - kalbėjo D. Jakučiūnienė.

 

Pasaulinė sveikatos organizacija darželiams bei mokykloms rekomenduoja naudoti mažiau cukraus, druskos, derinti įvairius produktus, skatinti produktų įvairovę, patiekti daugiau vaisių,pieno produktų. D. Jakučiūnienės teigimu, asociacijai priklausantys darželiai to laikosi.

Vaisių užtenka visiems

„Kiek leidžia galimybės, darželiai stengiasi pirkti produktus iš ūkininkų ir panašiai, tačiau pirmiausia stengiasi suderinti visus tuos mitybos komponentus, kurių reikia vaikui. Ir, žinoma, labai gerai, kai vienas ar kitas komponentas, daržovės atkeliauja iš ekologiškų ūkių. Išsitenkame su tomis lėšomis, kurias visoje Lietuvoje tėvai vienodai moka darželių išlaikymui ir kanceliarinėms prekėms. Papildomai už maitinimą jie nenori mokėti ir, ko gero, tokios paslaugos nereikia. Be to, Lietuvoje 2010-2013-ais metais vykdoma vaisių vartojimo skatinimo programa. Vaisių visi vaikai gauna pakankamai. Galima diskutuoti tik, kiek tas vaisius yra ekologiškas“, - kalbėjo asociacijos prezidentė.

Moteris pridūrė, jog daug nuveikti galima efektyviai bendradarbiaujant tėvams ir auklėtojams: jei konkretaus darželio grupė parengė sveikos mitybos projektą, tėveliai kviečiami atnešti savo soduose užaugintų obuolių, morkų, kitų daržovių – iš jų daromos mišrainės bei salotos.

„Tėvai turi bendradarbiauti su auklėtojais – kad nebūtų „labas“ ir„viso gero“. Kartais vaikai būna įpratę valgyti tik tai, kas greitai pagaminama – dešrelės ir viskas. Ne tik su vaikais, bet ir su tėvais daug dirbama mitybos klausimais, kad jie paįvairintų maistą. Per geranorišką bendravimą nelieka tokio įsakmumo: „Dabar būtinai visi atneškite tą ir tą“. Jei grupė nusprendė daugiau dėmesio skirti fizinam aktyvumui, ji su tėvais sportuoja savaitgaliais, rengia turnyrus. Jei sudarė alkoholio bei tabako prevencijos programą – kalba ir dirba šiais klausimais. Masiškumo nėra: darželiai turi savo metinius planus, o grupės – savo nedidelius projektus, susijusius su tuo, kas būdinga būtent tai grupei. Įstaigos žino savo galimybes ir vaikų poreikius: juk trimečiams, pavyzdžiui, svarbiausia – savarankiškumo ugdymas“,- teigė D. Jakučiūnienė.

Norėdama priklausyti „Sveikatos želmenėlių“ asociacijai įstaigai turi parengti sveikatinimo planą trejiems metams į priekį. Tada prezidiumas svarsto, ar ji verta priklausyti asociacijai, kokie įstaigos prioritetai ir į kokią veiklą ji nori orientuotis.

Vegetarams vietos nėra

Privatūs ekologiški darželiai, tokie kaip „Augu eco“ skelbia, jog vaikams vegetarams pateikiamas atskiras valgiaraštis.

„Sveikatos želmenėlių“ asociacijos prezidentė tikina, kad toks pasirinkimas vaikams nesuteikiamas, nes vegetariškai maitintis ikimokyklinio amžiaus vaikams nerekomenduoja netgi Pasaulinė sveikatos organizacija.

„Jeigu tėvai prisiima atsakomybę, nori sugadinti vaikui kraujo sistemą,sumažinti hemoglobiną, įtaisyti mažakraujystę – čia jau jų reikalas. Bet mes, kaip valstybinė įstaiga, neturime teisės tokio dalyko rekomenduoti. Kol nesusiformavusios kraujo ir nervų sistemos, turime vaiką maitinti taip, kad jis užaugtų, o jau kaip elgiasi tėvai namuose – čia jau jų reikalas. Vaikui užaugus jis galės maitintis kaip tik nori. Privatūs darželiai, manau, prisigalvoja visokių „pričiūdų“, kad tik įtiktų tėvams“, - entuziastingai kalbėjo D.Jakučiūnienė.

Moteris pasakoja, jos sveikos gyvensenos darželiuose vaikai dalyvauja įvairiose rūšiavimo akcijose, kuria darbelius iš atliekų, netgi iš jų pasigamina aksesuarų ir aprangos detalių darželio šventėms.

Programos pritaikomos kiekvienai grupei

„Ne viena kryptimi dirbama – įvairiomis. Kokio norite darželio – tokį ir rasite, - teigia D. Jakučiūnienė ir priduria, kad tėvai labiau pageidauja savo vaikus leisti į sveikatingumo programas turinčius darželius. -Įstaiga dažniausiai nusistato kokias tris strategines kryptis, pavyzdžiui: mityba, fizinis aktyvumas ir ekologija. O tuomet jau auklėtojos kiekvienai iš savo auklėjamų grupių mėgina pritaikyti šias kryptis, atsižvelgdamos į tėvų ir vaikų poreikius. Trimečių auklėtoja gali pasirinkti higieninio ugdymo programą, o priešmokyklinukai jau mokosi gaminti maistą, rinktis sveikus produktus, juos derinti.“

„Sveikatos želmenėliai“ kasmet renkasi į konferenciją, kurioje įvertina pasiektus rezultatus, dalinasi patirtimi, kokios programos labiau patinka tėvams, kurios – ne. Asociacija įkurta 2011-aisiais ir nuo 2-iejų darželių – asociacijos pradininkų išsiplėtė iki 203.

-Gamtosauga-

Ekologinis vaikų švietimas reikalingas tam, kad suaugę jie būtų išsiugdę aplinkai palankias nuostatas, tai neleistų jiems lengva renka teršti aplinkos, skriausti gyvūnų, skatintų vartoti atsižvelgiant į aplinkos poreikius bei aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime, kovoti su aplinkosaugos taiskylių pažeidėjais.