Pasak ekspertų, aplinkosauginiu ženklinimu siekiama padėti žmonėms lengviau atpažinti gamtai ir sveikatai nekenkiančius produktus. Pabandykime išsiaiškinti, kaip nepasiklysti simbolių gausoje, kokius standartus turi atitikti jums siūlomi ekologiški gaminiai ir ar Lietuvoje tokios prekės sulaukia didelio dėmesio.
Ženklų gausa verčia pasukti galvą
Aplinkosauginiais simboliais žymimos tokios prekės, kurių gamybos procesas, sudėtis ir perdirbimas nėra kenksmingas gamtai ir žmogui. Tačiau šiuo metu yra daugybė aplinkosauginių simbolių. Ir tokia gausa kai kuriems gali suteikti daugiau chaoso negu tvarkos apsipirkinėjant.
Septynių mėnesių sūnelį auginanti vilnietė Teresa pasakoja, kad nuėjus į parduotuvę ekologiškų prekių etiketės jai sukelia daugybę klausimų: „Su šeima mylime gamtą, norime gyventi sveikai. Kadangi turime mažiuką, tai mums labai aktualūs tie ekologiški daikteliai – sauskelnės, rūbeliai, šampūnai įvairūs. Esu ne kartą susidūrus su tokia situacija, kai stovi parduotuvėj priešais lentyną ir mąstai – ką čia dabar daryti. Ir ant vienų sauskelnių kažkokie ženkliukai, ir ant kitų lyg kažkokie numeriukai. Būna neaišku, kuo čia skiriasi vienas ekologiškas pažymėtas daiktas nuo kito, kuris ženklas geresnis?“ – pasakojo moteris.
Norint nepasiklysti ekologinių ženklų džiunglėse pravartu žinoti –Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) yra išskyrusi tris pagrindinius aplinkosauginio ženklinimo tipus:
1. ISO I tipas. Šio tipo ekologiniais ženklais žymimos prekės, atitinkančios platų aplinkosauginių kriterijų spektrą. Tai yra vadinamieji „daugelio kriterijų“ ekologiniai ženklai.
• Tokio tipo aplinkosauginius ženklus patvirtina nepriklausoma trečioji šalis, įvertinusi produkto atitiktį ekologiniams kriterijams.
• Taip ženklinami per visą būvio ciklą (tai yra nuo pagaminimo iki virtimo atlieka) aplinkosauginiu požiūriu pranašesni gaminiai.
• Šiai kategorijai priklauso tokie dažnai sutinkami ženklai, kaip ES ekologinis ženklas ,,Europos gėlė“ (angl. EU Ecolabel), Vokietijoje sukurtas ,,Žydrojo angelo“ ženklas (vok. Der Blaue Engel) ir kt.
2. ISO II tipas. Šio tipo ekologiniuose ženkluose pati įmonė informuoja apie kurį nors vieną produkto poveikio aplinkai aspektą. Tai yra vadinamieji „vienam požymiui“ skirti ekologiniai ženklai.
• Tokio ženklo patikimumas nėra patvirtinamas nepriklausomos organizacijos.
• Šiai kategorijai priklauso tokie dažnai sutinkami ženklai, kaip buities prekėms skirta ,,Energijos žvaigždė“ (angl. The Energy Star), tekstilės gaminius žymintis „Oko-Tex 100“ logotipas ir kt.
3. ISO III tipas. Šiam tipui priklauso aplinkosauginės produkto gamintojo deklaracijos, suteikiančios kiekybinės informacijos apie produktus (dažniausiai indeksų ar rodiklių forma). Tai yra vadinamieji „žalieji“ ekologiniai ženklai.
• Tokių produktų atitikimo ekologiniams reikalavimams nėra įvertinusi trečioji nepriklausoma šalis.
• Deklaracijose pateikiama informacija apie kelis poveikio aplinkai aspektus. Teisė vertinti gaminio kokybę aplinkos apsaugos požiūriu paliekama vartotojui.
• Šiai kategorijai priklauso užrašai ar pavadinimai „Ekologiška“, „Eko“, „Sveika“ ir kt.
Produkcija privalo atitikti griežtus standartus
Aplinkos apsaugos agentūros Poveikio aplinkai vertinimo ir taršos prevencijos skyriaus vedėja Milda Račienė pabrėžia, kad gaminant ekologiniu ženklu žymimus produktus taupomi ištekliai, tausojama gamta ir žmonių sveikata: „Ekologiniu ženklu pažymėtas produktas yra pranašesnis už tokiu ženklu nepažymėtą produktą, kadangi nuo pat jo sukūrimo, pagaminimo iki pat perdirbimo virtus atlieka, jis daro mažesnį poveikį aplinkai ir kartu nėra pavojingas žmogaus sveikatai“, – apie ES ekologiniu ženklu pažymėtų gaminių naudą kalbėjo M. Račienė.
Pasak pašnekovės, vertinant tokius daiktus, neapsiribojama tik paties produkto sudėtimi: „Kreipiamas dėmesys į žaliavos šaltinį (pvz. ar naudojama mediena iš tvariais principais auginamų miškų ir pan). Atliekų mažinimo požiūriu vertinama, iš ko pagaminta pakuotė (kokia jos dalis pagaminta iš perdirbtų atliekų) taip pat - kaip bus galima perdirbti produktą, kai jis taps atlieka“, – pasakojo M. Račienė.
Šiuo metu ES ekologinis ženklas gali būti suteiktas 31 produktų grupei ir 2 paslaugoms: avalynei, drabužiams, kosmetikai, higienos reikmenims, valymo priemonėms, popieriaus gaminiams ir kt. ES gėlės simboliu nežymimi maisto produktai, medicininiai ir veterinarijos tikslams skirti preparatai.
M. Račienė pabrėžė, kad ES ekologinio ženklo suteikimas yra laisvanoriškas. Įmonė turi teikti paraišką, turėti tikslius duomenis ir dokumentus.
Lietuvos įmonės įsigyti ekologinių ženklų neskuba
ES ekologinis ženklinimas yra naudingas ne tik aplinkai, žmonėms, bet gali suteikti finansinę naudą ir pačiai įmonei. Nepaisant to, mūsų šalies bendrovės nerodo didelio entuziazmo. Aplinkos apsaugos agentūra yra patvirtinusi vos dviejų Lietuvos įmonių paraiškas.
Prieš beveik trejus metus galimybę ES gėlės simboliu žymėti savo plonojo popieriaus produkciją gavo ,,Grigiškės“, kiek vėliau teisę naudoti ekologinį ženklą ant skalbinių ploviklio, indų ploviklio ir grindų ploviklio pakuočių įgijo bendrovė ,,Naujoji Ringuva“.
„Naujosios Ringuvos“ atstovė Alma Janilionytė teigė, kad produktus ženklinant ekologiniu simboliu siekiama socialinio atsakingumo ir oficialaus gaminio vertės įrodymo: „ES ekologinis ženklas suteikia vartotojui garantiją, kad tai yra aukštos kokybės švaros produktai, saugūs žmogui ir draugiški gamtai“.
Paklaustas, kokią naudą įmonei gali suteikti ekologinių ženklų naudojimas, bendrovės „Grigiškės“ atstovas Tomas Želionis įvardino išskirtinumą lentynose ir palankesnes galimybes pritraukti pirkėjų dėmesį užsienyje: „Įmonei šis ženklinimas yra svarbus Skandinavijoje, kur prekybos partneriai ir galutiniai pirkėjai ypatingai kreipia dėmesį į tokio pobūdžio produktus“, – teigė vyras.
Nors ekologinis ženklinimas turi nemažai privalumų, M. Račienės teigimu Lietuvos įmones nuo paraiškų teikimo gali stabdyti ne pasyvumas, ar abejingumas ekologijai, o lėšų ar išteklių trūkumas: „Mano manymu, pagrindinė problema, dėl kurios Lietuvos įmonėms sudėtinga siekti ES ekologinio ženklo diegimo yra ta, kad Lietuvoje trūksta akredituotų laboratorijų, galinčių atlikti įvairaus pobūdžio (pagal nustatytus ekologinius kriterijus) produkto tyrimus. Be to, įmonei reikia paruošti išsamią medžiagą apie naudojamas žaliavas, gauti daug informacijos iš žaliavų tiekėjų, o tai pareikalauja daug laiko sąnaudų. Taip pat reikia papildomų lėšų tyrimams atlikti“, – teigė Aplinkos apsaugos agentūros specialistė.
Pasak M. Račienės, ekologinį ženklinimą gali paskatinti augantis Lietuvos produktų eksportas į tas šalis, kuriose tokios prekės itin paklausios: „Manyčiau, įmonėms pagrindinė paskata siekti ES ekologinio ženklo yra produkcijos eksportas į tas šalis, kurios turi gilias aplinkosauginio ženklinimo tradicijas (pavyzdžiui, Skandinavijos šalys). Ten vartotojai būtent teikia pirmenybę ekologinį ženklą turintiems produktams. Lietuvoje tiek vartotojų, tiek produktų gamintojų požiūris į ekologiniu ženklu žymimus produktus dar tik formuojasi“, – pastebėjo M. Račienė.
Ką galvoja patys vartotojai?
GRYNAS.lt nusprendė pakalbinti praeivius gatvėje ir sužinoti, kokia jų nuomonė apie ekologinį ne maisto produktų ženklinimą.
Trisdešimtmetė Edita teigia, kad prekių ženklinimas jai kelia abejonių: „Tikrai atkreipiame dėmesį į ekologinius ženklus. Tik kad pas mus pirkti tuos produktus labai brangu. Parduotuvėje nesu tikra iki galo, kad tai, kas pažymėta, yra ekologiška. Gal geresnės kokybės nebent. Bet kad jau ten būtų taip tikrai viskas natūralu - abejonių kyla“.
Gatve keliauja ir anūką vedasi šešiasdešimtmetė Antanina. Paklausta apie ne maisto prekių žymėjimą, moteris nesutrinka: „Žinau kelis ženklus. Yra tokia gėlė, yra gulbė. Dar žinau ženkliuką, kuriuo tekstilę kartais žymi“, – vardina praeivė. „Daug skaičius esu apie tai. Kosmetiką tik paženklintą perku. Be to, va ir anūkui neseniai kepurę su tokiu ekologišku ženkliuku padovanojau. Manau, kad tokie daiktai natūralesni, tik kad kainos eiliniui lietuviui sunkiai įkandamos“, – mintimis dalijosi moteris.
Studentas Tomas teigia pastebintis ekologinį prekių žymėjimą, tačiau tokių gaminių į pirkinių krepšelį nededantis: „Ekologija, žinoma, kad yra svarbu ir aktualu ir pastebiu aš tokius ženklus – ant šampūno, ant muilo esu matęs. Problema ta, kad jaunas žmogus pinigus skaičiuoti turi. Tai kažkaip neišlaidauju tokiems dalykams. Manau, daugeliui jaunesnių žmonių tos prekės nėra tokios patrauklios dėl kainos ir lėšų stygiaus“.
54 metų Sigita pasakoja, kad didesnį dėmesį kreipia į gaminio sudėtį, o ne ant pakuočių esančius simbolius: „Dėmesį į ekologinius ženklus kartais atkreipiu, bet perku tiek, kiek tuo metu turiu kišenėj. Man svarbi kosmetika. Dėl drabužių, tai vengiu sintetikos, renkuosi medvilnę. O ar tai ekologiška, nežiūriu labai. Daugiausiai dėmesio skiriu prekių sudedamosioms dalims“.
42 metų Algis pasakoja, kad vaikams stengiasi pirkti ekologiniais ženklais pažymėtus produktus, tačiau dažnai susiduria su neaiškumais: „Auginame tris vaikus. Stengiuosi, kad jiems skirti daiktai, ypač higienos priemonės, būtų su tais ženkliukais.“
Biologijos mokytoja dirbanti Audronė pastebi, kad mokiniai domisi ekologija ir ji stengiasi vaikus supažindinti su dažniausiai sutinkamais aplinkosauginiais simboliais: „Mano klasėse vaikai dažnai klausia apie įvairius su ekologija susijusius dalykus. Štai visai neseniai buvo diskusija apie prekes, prekių ekologiškumą. Mokėmės pažinti tuos ženklus, vaikai turėjo pristatyti ką išmoko“.
Paklausta, ar pati perka aplinkosauginiu ženklu pažymėtas prekes, moteris atsako teigiamai: „Žinoma. Perku kosmetiką ir šampūnus. Aišku, kad tokios prekės kainuoja brangiau, bet jos tikrai kokybiškos, todėl leidžiu sau pasidovanoti kažką tokio“.