Apie vieną ekologiškiausių bei tvariausių rajonų Švedijos Stokholmo mieste – Hammarby Sjöstad GRYNAS.lt jau yra rašęs. Nusprendėme jame apsilankyti ir pakalbinti šio rajono gyventojus. GRYNAS.lt žurnalistai nustebo, kai nė vienas iš kelių vakare sutiktų rajono gyventojų negalėjo paaiškinti, kodėl jo gyvenamas rajonas vadinamas ekolgišku ir plačiai reklamuojamas visoje Europoje.
Vakaras. Į pietus nuo Stokholmo centro nutolusiame Hammarby rajone ramiai į pakrantę plakasi jūros bangos. Naujojo rajono gyventojai mėgaujasi tvarkingomis pakrantėmis, vaizdu į jūrą, tik jiems pastatytais fontanėliais, skulptūromis ir marmuriniais laiptais kiekvienoje laiptinėje. Pakrantėje pastatyti mediniai takai, kuriais galima pasivaikščioti virš vandens šalia šnarančių meldų, paskaityti knygą, tiesiog pagulėti ant medinių gultų arba užsilipti ant virš vandens įrengtos laiptuotos konstrukcijos.
Ar verta sakyti, jog tarp gražuolių namų ir išpuoselėtų žalių pievelių – nė šiukšlelės?
Gyventojai nežino, kodėl jų rajonas ekologiškas
Tačiau taip dėl naujų pirkėjų stengiasi dauguma naujų rajonų statytojų, projektų vystytojų bei nekilnojamo turto pardavėjų. O aš šį gražų vakarą atvykau apžiūrėti būtent ekologiško ir tvaraus Hammarby.
-Laba diena. Ar čia tas ekologiškas ir naujas Stokholmo rajonas?
-Taip. Čia ir dar ten už tiltelio. Jis vis dar plečiamas ir statomas.
-Ar jūs čia gyvenate?
-Taip.
-Šaunu! Labai norėjau paklausti būtent rajono gyventojų, kuo jis ekologiškas, kuo skiriasi nuo kitų rajonų?
-Mmm... Kad nežinau. Nueikite į puslapį Hammarbysjostad – ten viskas aprašyta.
Taip trumpai pasikalbu su pakrante bėgiojusia moterimi. Žinoma galiu nueiti į internetinį rajono puslapį. Bet juk ne tam keliavau lygiai 606 kilometrus iki Stokholmo. Noriu pakamantinėti rajono žmones ir išgirsti sukrečiančių istorijų, pavyzdžiui: „pardaviau viską, ką iki tol turėjau, kad galėčiau įsikurti ekologiškame rajone. Dabar kiekvieną vakarą atrenku maisto, stiklo, popieriaus ir kitas atliekas!“.
Deja, švedai mane nuvilia. Jie zuja įspūdinga pakrante dviračiais arba bėgte, tačiau nė vienas sutiktasis nežino, kuo toks išskirtinis jo rajonas.
Ekologiškas = prabangus?
Galiausiai sutinku nuotaikingą porą, kuri iš pradžių irgi gūžčioja pečiais, tačiau vėliau vyriškis Konor džiaugsmingai iškelia pirštą:
Tiesą sakant, neturiu kantrybės pasiteirauti dar 10-ies rajono gyventojų to paties. Užtenka dar 5, kad įsitikinčiau – rajone įsikūrę ne ekologijos entuziastai, pasiryžę mokėti dvigubai daugiau, kad šildytųsi perdirbtomis maisto atliekomis. Tai naujas rajonas, siūlantis pigesnį patalpų šildymą, nuostabų vaizdą į jūrą ir preciziškai sutvarkytą infrastruktūrą. Blogiausiu atveju gausite erdvią terašą viršutiniame arba pirmame aukšte, su jau minėtu prabangiu laiptinės interjeru ir vieta savo hibridiniam automobiliui bei dviračiui. Ekologija, kaip ir visur, greičiausiai kilsteli tokio būsto kainą, tačiau gyventojams ji mažai terūpi.
Nuoma - nedidelė, kaina - virš milijono
Palikdama įspūdingąjį Hammarby praeinu pro vietinės nekilnojamo turto agentūros biurą.
Skebimuose ties rajonu Hammraby Sjöstad mirga raudoni užrašai „Parduota!“. Todėl galiu įvertinti tik butų nuomos kainą – nuo 3000 iki 5000 Švedijos kronų per mėnesį, priklausomai nuo buto dydžio ir fakto, ar iš jo matoma jūros įlanka.
Tai būtų maždaug nuo 1200 iki 2060 litų per mėnesį. Šiaip ne taip atrandu skelbimų gausybėje vieną neparduotą butą, be jokio vaizdo į jūrą. Jo kaina – 2,5 milijono Švedijos kronų, t.y. maždaug 1 mln. ir 30 tūkst. litų.
Na, bet Hammarby iš tiesų yra ne eilinis rajonas – jo internetinis puslapis mirga nuo organizuojamų renginių, „blusturgių“, susitikimų, klausiama bendruomenės nuomonės įvairiais klausimais. O prieš keliolika metų ši vieta tebuvo apleistas industrinis uostas. Dabar čia įrengta apie 8000 naujų butų. Netoliese iškilę kranai byloja, kad bus ir daugiau.
Sistema, kuri yra sukurta rajone netgi vadinama Hammarby modeliu. Ją kartu kūrė bendrovė Fortum, Stokholmo vandens tiekimo bendrovė bei Stokholmo atliekų tvarkymo valdyba.
Perdirbama viskas, iš ko galima išgauti biodujas
Kiekvienas gyventojas, net pats to nežinodamas, dalyvauja savotiškame eko-cikle, skirtame kuo labiau sumažinti energijos vartojimą bei išmetamų atliekų kiekį.
Tiesa, atliekos deginamos, t.y. verčiamos šilumine energija ir kitose Švedijos dalyse, tačiau kitur neįdiegta sistema, galinti visą šį procesą optimizuoti. Iš savo pačių atliekų Hammarby gyventojai gauna ne tik šilumą, tačiau ir elektros energiją. Biodujomis čia važiuoja netgi kai kurie automobiliai ir viešasis transportas.
Kompostuoti tinkamos atliekos panaudojamos biokurui tinkamoms kultūroms auginti – iš jų vėliau taip pat išgaunama energija. Tuo metu, kai Švedijos rinktinė žaidžia Olimpiados rankinio finale ir visi rajono gyventojai įsijungia plačiaekranius televizorius, elektra gali būti papildomai tiekiama iš saulės bei vėjo jėgainių.
Nuotekų vanduo kruopščiai išvalomas nuotekų valykloje, o lietaus vanduo renkamas specialiuose kanaluose. Visa tai vėliau patenka į Hammarby rajono ežerą, o iš jo – į jūrą.
Visuomenės švietimui apie tai, kokia sistema įdiegta rajone pastatytas net atskiras stiklinis biuras. Ar padeda? Vargu. Gal ir gerai, kad, kaip rašoma pačių projekto vystytojų puslapyje, „kiekvienas gyventojas, net pats to nežinodamas, dalyvauja eko-cikle“. Nes jei, neduok Dieve, dėl to reikėtų dar ir pajudinti pirštą – vargu ar ilgai rajonas išliktų tvarus bei ekologiškas...