Užsienio aplinkosaugos bei ekologijos idėjas propaguojantys portalai jau gerą pusę mėnesio mirga perdirbto popieriaus sąsiuviniais, blonknotais, dokumentų segtuvais, perdirbto popieriaus pieštukais ir netgi kuprinėmis su saulės baterijomis – skirtomis pakrauti viduje nešiojamam kompiuteriui, grotuvui ar mobiliajam telefonui. Ar rinkdamiesi prekes savo vaikui atkreipėte dėmesį į ką nors panašaus?
Nors Lietuvoje taip pat galima atrasti perdirbto popieriaus sąsiuvinių ir, gerai paieškojus, netgi pieštukų su segtuvais, užsibrėžus supirkti visiškai „žalią“ mokinio krepšelį jo kaina imtų augti kaip ant mielių. Raštinės reikmenų parduotuvių bei moksleivių tėvų GRYNAS.lt teiravosi apie požiūrį į aplinkai draugiškas raštinės prekes bei jų kainą.
Perdirbtas popierius - dvigubai brangiau
Kanceliarinių prekių parduotuvių tinklo „Staipa“ atstovė Brigita Valakauskaitė patvirtino mūsų spėjimus – šio tinklo parduotuvėse „žaliųjų“ prekių tėra kelios rūšys ir gyventojai jų retai ieško.
„Turime kelis verslo klientus, kurie atsižvelgia į ekologiją ir ieško būtent tokio tipo prekių. Tačiau eiliniai pirkėjai retai tokių pageidauja. Perdirbto popieriaus sąsiuvinių turim vos kelias rūšis. O kaina... gali būti netgi dvigubai brangesni. Todėl ir augimo šioje srityje nėra“, - tikino parduotuvės atstovė.
Kanceliarinių prekių parduotuvių tinklo „Sanitex – Office1“ rinkodaros vadybininkė Aistė Juodytė teigė, jog ekologiškų prekių asortimentas kasmet yra plečiamas, kadangi šių prekių poreikis auga.
„Savo klientams galime pasiūlyti bent po kelias rūšis kiekvienoje prekių kategorijoje. Ekologiškas prekes specialiai žymime EKO ženklu“, - pasakojo A. Juodytė. Ji teigė, kad prieš rugsėjo pirmąją ekologiškų prekių pardavimai ne itin išauga.
Apie popieriaus gamybos įtaką aplinkosaugai GRYNAS.lt jau rašė. Įdomu tai, kad nors šiais laikais popieriaus spausdinimui sunaudojame mažiau, apskritai popieriaus suvartojimas didėja.
„Sanitex – Office1“ ekologiškų prekių kainos maždaug 10 - 30 proc. brangesnės nei analogiškos neekologiškos. „Tokių prekių pagaminimo procesas yra daug sudėtingesnis (kaip ir kitų prekių kurios yra gaminamos iš perdirbtų medžiagų). Be to, kol nėra stipriai išvystyta būtent šios kategorijos prekių paklausa, pagaminimo kaštai nedideliems kiekiams visada bus daug didesni“, - pridūrė A. Juodytė.
Verslininkas: pirkėjų jau neapgausi su užrašu „ekologiškas“
Perdirbto popieriaus gaminiais aktyviai prekiauja verslininkų šeima, pasivadinusi „E4U“. Praėjusio savaitgalio „Sostinės dienų“ mugėje perdirbto popieriaus užrašinių, blonknotų ar tušinukų siūlęs įsigyti Aleksandras Cvetkovas teigė, jog nedaugelis jų platinamų prekių tiktų mokyklinio amžiaus vaikams.
„Daugiau orientuojamės į rankų darbo užrašų knygas, albumus. Jei tokia knygutė – odiniu viršeliu, tai kaina gali siekti ir 100 litų. Čia jau ne moksleiviui. O prieš rugsėjį aktyvių pardavimų nepajuntame. Aktyviausias sezonas mums būna ruduo. Žmonės juk perka ištisus metus, kiek jiems reikia, tad rudenio prekybą paskatina tik verslininkai. Šios prekės populiarėja – žmonės pradeda klausinėti, ar tai ekologiškas popierius, ar tiesiog perdirbtas, ar makulatūrinis? Jų jau neapgausi su užrašu „ekologiškas“ - pradeda atskirti. Mes turime rudą popierių, kuriame 20 proc. makulatūros ir 80 proc. celiuliozės. O šviesus popierius – 100 proc. iš perdirbtos makulatūros“, - dėstė A. Cvetkovas.
Būtų labai pigu, bet...
Vyras pripažino, kad tokia produkcija šiandien yra brangesnė, tačiau tik todėl, kad nepopuliari.
„Juk kuo daugiau pirksi – tuo pigiau išeis. O perdirbto popieriaus naudojimas netgi pasaulio mastu – mažas. Mažesnės ir gamybos apimtys. Todėl visiems sakome – reikia naudoti perdirbtą popierių, investuoti šiek tiek, kad rytoj būtų pigiau. Nes kuo daugiau žmonių pradės juo naudotis, tuo labiau jis pigs. Jei perdirbtas popierius būtų gaminamas tokiomis apimtimis, kaip įprastas – jis būtų žymiai pigesnis, reikėtų mažiau energijos jo gamybai“, - tikino A. Cvetkovas.
Du mažylius į mokyklą šiais metais vesianti Aina į GRYNAS.lt klausimus atsakinėjo kaip tik viešėdama kanceliarinių prekių skyriuje. Ji pripažino, kad vaikų kuprinėse – nė vieno sąsiuvinio ar rašiklio iš perdirbtų medžiagų.
„Nemanau, kad pirmokėliams tinka tas perdirbtas popierius. Kiek teko pačiai ant jo rašyti, tinka rašyti su tušinukais, tačiau pirmokai rašo su rašaliniais parkeriais – plunksna kimba už tokio popieriaus plaušelių ir rašalas liejasi. O juk tas pirmokėlis ir taip vargsta raitydamas raides. Jei vyresni rinktųsi tokį sąsiuvinį – kodėl gi ne“, - svarstė dviejų vaikų mama.
Nevilioja nuobodūs viršeliai
Paklausta, ar kanceliarinių prekių kaina turėtų didelės įtakos renkantis vieną ar kitą sąsiuvinį Aina svarsto, jog tai priklausytų nuo „to meto piniginės storio“. Vis dėlto moteris mano, jog didesnė kaina jos neatgrasytų nuo ekologiško produkto.
„Manau, kad jei jau gyventi „žaliai“ - tai „nuo... iki“. Kas iš to, kad pirksi „žalią“ perdirbto popieriaus sąsiuvinį ir vaikščiosi vien su sintetiniais rūbais? Jei jau vystai tokį gyvenimo būdą, tada turbūt ir kaina neturi turėti didelės įtakos. Manęs asmeniškai ta didesnė kaina neišgąsdintų“,- svarstė moteris.
Į ketvirtą klasę dukrą vesiantis Vaidas tikina, kad pilkšvo ar rusvo atspalvio perdirbto popieriaus sąsiuvinių viršeliai jo vaiko tikrai nesuviliotų.
„Visai neieškojau jokių ekologiškų prekių. Apsipirkau viename iš prekybos centrų – jei ten ir yra kokių perdirbto popieriaus sąsiuvinių, jie tikrai nepadėti jokioje matomoje vietoje. Na, o jei jie būtų padėti matomoje vietoje – gal pats ir nusipirkčiau. Vaikui šiuo metu svarbu kačiukai, šuniukai ir ji pati sprendžia, kokio sąsiuvinio norėtų. Ekologiški sąsiuviniai neturi spalvingos išvaizdos, todėl tas rudas viršelis, toks ekologijos įvaizdis vaikams tikrai nepatinka“, - svarstė jis.
Kur naudojama daugiau popieriaus - tualete ar mokykloje?
Vaidas pridūrė, kad pats pedirbto popieriaus sąsiuvinį ar blonknotą pirktų ir už didesnę kainą. „Na, jei tik jis kainuotų ne 20 litų – kaina gali būti didesnė, bet nekristi į akis“, - pridūrė.
Vis dėlto vyras mano, kad sąsiuviniai nėra ta sritis, kuriai švaistoma daugiausia naujo popieriaus.
„Jei „nevarai“ po vieną pratimą į kiekvieną puslapį, galima pakankamai taupiai „susisukti“. Per visus mokslo metus to popieriaus mokyklai turbūt reikia mažiau, nei namuose per mėnesį sunaudojama tualetinio popieriaus“, - lygino ketvirtokės tėtis.
Šįmet į pirmą klasę dukrą lydintis Rolandas taip pat pripažino nešvaistęs laiko ir pinigų ekologiškų prekių paieškoms.
„Nieko mes su žmona neieškojom. Yra pirmokas, yra sąsiuvinis – imi ir dediesi. Tam tikslui išleidžiama tiek pinigų, o jei dar žiūrėtum, kur koks popierius – turbūt užtruktum dvi savaites. Tie sąsiuviniai – visai nesvarbu. Man svarbu, kad būtų gera kuprinė, vaikas vaikščiotų tiesia nugara. Ir ta jūsų ekologija – žiauriai brangi. Patys paskaičiuokit – be 1000 litų vaiko į mokyklą neišleisi, o jei dar ekologiškom prekėm tai ir be 2000 litų turbūt neišeitų“, - bėrė Rolandas.
Peržvelgus perdirbto popieriaus gaminiais prekiaujančių bendrovių pasiūlymus internete matyti, jog jos labiau orientuojasi į verslininkus: užrašinės, vizitinės kortelės, spausdintos ant perdirbto popieriaus, dokumentų segtuvai ir aplankai, kalendoriai. Kai kur prekes prašoma užsakyti didesniais kiekiais.
Verslininkams svarbu pasipuikuoti iš pirmo žvilgsnio visai neišvaizdžia užrašine, tarsi įrodančia kompanijos dėmesį aplinkosaugai.Pradinukams tuo metu tenka spalvingesnė ir pigesnė produkcija.
95 proc. ekologinių prekių pirkėjų tiki jų nauda sveikatai ir aplinkai
„Rinkos tyrimų centro“ ir „Ekologiškos kultūros asociacijos“ (EKA) atlikto tyrimo duomenimis, ekologiškas prekes pirkėjai renkasi visų pirma dėl to, kad jos yra sveikesnės. Pasak tyrimą atlikusio tyrimų centro partnerio Edmundo Bražėno, net 95 proc. ekologiškų prekių pirkėjų – taip vadinamų „žaliųjų vartotojų“ – kaip vieną pagrindinių priežasčių, kodėl perka būtent ekologiškas prekes, paminėjo rūpestį sveikata.
Šie pirkėjai prioritetiniais dalykais įvardija norą sveikai maitintis pačiam ir visai šeimai, vengti įprastuose maisto produktuose esančių sveikatai kenksmingų priedų, nenaudoti alergijas sukeliančių chemikalų ir pan.
„Reguliariai ekologiškas prekes perkančių žmonių Lietuvoje yra tik 1–2 proc., o daugelyje Europos šalių šis skaičius siekia 7–9 proc., JAV – 10–12 proc.“, – pažymi EKA atstovas Marius Tarvydas. Pasak jo, lietuviai kol kas praktiškai neidentifikuoja ekologiškumą žyminčių ženklų-sertifikatų, todėl ekologiškų prekių yra linkę ieškoti specializuotose parduotuvėse, skyriuose ar prekyvietėse. Tačiau EKA atstovas akcentuoja, kad šiose vietose dažnai galima įsigyti ir neekologiškų prekių, todėl svarbu būti budriems ir atidžiau domėtis ekologiškumą žyminčiais ženklais-sertifikatais.
Sveikesnis maistas yra svarus argumentas rinktis ekologiškas prekes, tačiau „žalieji vartotojai“ turi ir kitų motyvų, skatinančių šių produktų pasirinkimą. Pasak E. Bražėno, ekologiškų prekių pirkėjai aiškiai supranta ir vertina, kad natūralūs produktai yra draugiškesni aplinkai, biologiškai skaidžios pakuotės mažiau arba visiškai neteršia gamtos, o sertifikuotų ekologiškų prekių gamybos procesas yra griežtai prižiūrimas ir kontroliuojamas.
Nors ekologiškų prekių pirkėjų Lietuvoje dar nedaug, gamintojams ir prekybos tinklams ši pirkėjų grupė yra įdomi. „Visų pirma dėl to, kad ekologiškų prekių pirkėjai neretai yra lyg autoritetai, nuomonės formuotojai ir vedliai platesnei visuomenės daliai. Tai aukštesnių pajamų, apsiskaitę ir išsilavinę žmonės, visuomeniškai aktyvūs, savo patirtimi ir žiniomis linkę pasidalyti su kitais“, – teigia E. Bražėnas.
Pasak tyrėjų, tai, kaip ekologiškų prekių pirkėjų grupė elgiasi dabar, apie ką jie kalba ir diskutuoja siaurame bendraminčių rate ar interneto forumuose, po 3 ar 5 metų tampa madinga ir populiariu plačiojoje visuomenėje. „Prekių gamintojai, reklamos ar rinkodaros specialistai, nagrinėdami šios tikslinės grupės elgesį, vertybes bei poreikius, gali tiksliau prognozuoti, kokie visuomenės poreikiai ir vartojimo bei pirkimo modeliai bus artimiausioje ateityje“, – teigė E. Bražėnas.