Ekomenas išsiveržė iš pogrindžio ir ima užkariauti žinomų galerijų erdves

Ekomenas dažnai yra siejamas su perdirbamų žaliavų pagamintais kūriniais. Ar iš tiesų tik tokį meną galima vadinti ekomenu? Kokia jo raida – ar jis tampa vis populiaresnis užsienyje?

Norėdama rasti atsakymus EKO redakcija, artėjant Europos Komisijos remiamo Grundtvig projekto „Eko rūsys“ parodai Telšiuose, kuri įvyks balandžio 27 d., nusprendė pakalbinti Didžiosios Britanijos Jorko koledže 3D šiuolaikinius amatus studijuojančią menininkę Raskę Jaskę.

- Kas Jums yra eko-menas? Kaip jis suvokiamas Lietuvoje ir kitose šalyse, ar yra skirtumų?

- Gyvenamoji vieta bei gyvenimo patirtis formuoja ekomeno sampratą. Keliaujantys žmonės keliauja ir mąstymo plotmėje. Manau, kad dauguma visuomenės ekomenu laiko kūrinius, sukurtus naudojant medžiagas/objektus, kurie paprastai atsidurtų šiukšlių dėžėje.

Tikrai taip‚ toks pakartotinio panaudojimo (ang. „recycle“) menas yra viena iš ekomeno atšakų, tačiau patys ekologiškiausi, mano nuomone, yra meno kūriniai sukurti gamtoje iš toje vietoje randamų gamtos objektų (akmenų, lapų, sniego, ledo, smėlio ir t. t). Naudojant šią techniką pasitelkiami kūrimo metodai, kurie nedaro jokio neigiamo poveikio gamtai. Andy Goldsworthy bei Richard Long kūriniai yra tikrų tikriausias ekomenas.

- Koks yra  tokio meno poveikis?

- Ekomenas išprovokuoja mūsų jausmus, mintis ir vienokiu ar kitokiu būdu mus priartina prie gamtos. Meno kūriniai sukurti vien tik iš gamtoje randamų objektų akcentuoja gamtos grožį.

Pakartotinio panaudojimo metodais sukurti kūriniai žavi visus aplinkosaugai neabejingus žmones. Kūriniai sukurti iš šiukšlių turi šokiruojantį poveikį: vieni žavisi, kad niekam nereikalinga šiukšlė yra prikelta antram gyvenimui, kiti negatyviai tik kraipo galvas ir laikosi tvirtai įsikibę į savo nuostatą - menas ir šiukšlės neturi jokių sąsajų tarpusavyje.

- Kaip ekomenas gali prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo?

-  Ekomenas yra puiki edukacinė priemonė. Tokio meno kūriniai mus skatina mąstyti, todėl praplatėja žmogaus mąstymo akiratis. Žmones ypatingai žavi tie kūriniai, kurie turi estetinę vertę.

Atstovaudama Jorko koledžą kasmetiniame menų festivalyje (York Open Studios 2013) sulaukiu labai daug teigiamų atsiliepimų. Žmonės domisi aplinkosauga ir jie žavisi meno pajėgumu prikelti nereikalinga daiktą/objektą/atlieką antram gyvenimui. Ypatingai daug dėmesio sulaukia vienas iš paprasčiausių šioje parodoje eksponuojamų menų – metalinės skardinės, kurios tapo mano auginamų gėlių vazonais. Dauguma parodos lankytojų teigia, kad šis ekokūrinys skatina juos kuo skubiau grįžti į namus, susirasti skardinę, pasiraitoti rankoves ir šią niekam nereikalingą atlieką paversti menišku buitiniu daiktu.

Iš medžio atliekų sukurti margaspalviais veidrodžiai-paveikslai taip pat užkariauja daugelio širdis. Festivaliui tik įsibėgėjus jau sulaukiau pasiūlymo juos eksponuoti kitoje erdvėje. Šiukšlių elementų turintis kūrinys ( „–Aš esu gražus! -tavo Žemės Rutulys“) kai kuriuos žmones šokiruoja, tačiau įsigilinę į kūrinio kontekstą jie sutinka, kad būtent šiukšlės šiam meno kūriniui suteikia gilią filosofinę prasmę. Skulptūra „Stiklinis veidas“ sukurta iš panaudotų butelių, vielos atliekų bei gipso taip pat sulaukia labai daug šiltų parodos lankytojų atsiliepimų. Žmonės žavisi meno kūriniais, kurie akivaizdžiai akcentuoja menininkų gebėjimą savo veikla prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo.

- Ar meno pritaikymas buityje yra svarbus ekomenui? O gal meno paskirtis tik žiūrėti į jį? Kodėl?

- Ekomenas savyje turi užkoduotą tikslą - tausoti ir saugoti gamtą. Estetiški kūriniai žavi visus žmones, todėl bet kuris estetiškas ekokūrinys (tiek praktiškas, tiek nepraktiškas) gali keisti žmonių mąstymą. Akivaizdu, kad buityje pritaikomas ekomenas yra žemiškesnis menas, todėl jis visad sulauks didesnio visuomenės dėmesio.

- Ekomeno raida – ar jis žengia į priekį, ar esama tendencijų, kaitos?

-  Tikrai taip – eko menas evoliucionuoja, nes visuomenė vis labiau domisi šia meno kryptimi. Žmonių sąmoningumo lygis auga, todėl vis daugiau visuomenės narių suvokia, kad kiekvienas iš mūsų turi prisiimti atsakomybę sprendžiant aplinkosaugos problemas.

Žmonės pasitelkia savo išradingumą ir keičia nereikalingų/nenaudojamų daiktų paskirtį, juos perdirba. Iš esmės tokia ekomeno atšaka, tiek užsienyje, tiek ir Lietuvoje gyvuoja labai jau seniai, tačiau tik pastaraisiais dešimtmečiais prakalbus apie aplinkosaugos problemas, ekomenas išsiveržė iš pogrindžio ir ima užkariauti net ir žinomų galerijų erdves. 

Šių metų kovo pabaigoje Leedse „The Craft Centre and Design Gallery“ atidarė parodą „Naujas gyvenimas“ (angl. „A new life“). Čia galima pamatyti ir įsigyti originalių juvelyrikos, skulptūros ir asambliažo objektų, kuriuos iš senų, nebenaudojamu menkniekių sukūrė apie dvidešimt Didžiosios Britanijos menininkų.

- Kokie ekomeno pavyzdžiai Jums atrodo įspūdingiausi ir kodėl?

- Mane žavi ir užburia tie ekomeno kūriniai, kurie savyje sulydo estetiškumą, novatoriškumą ir kūrybinę filosofiją. Žaviuosi ekologiškiausiu eko meno kūrėjo Andy Goldsworthy kūryba. Didelį įspūdį paliko jo dokumentinis Andy Goldsworthy filmas „Rivers and Tides“.

Britų skulptorius Antony Gormley labiau žinomas kaip „Šiaurės angelo“ (angl. „Angel of the North“) kūrėjas, tačiau mane ypatingai sužavėjo jo 25 metrų skulptūra „Atliekų žmogus“, sukurta iš 30 tonų įvairiausių atliekų. Konceptualaus meno kūrėjas iš Vokietijos HA Schult pasaulį apstulbino savo dviem garsiausiais meno kūriniais, sukurtais iš šiukšlių: „Šiukšlių žmonės“ ir „Šiukšlių viešbutis“.

Įdomos yra Joan Miró bei Kurt Schwitters darbai, tačiau pačių įspūdingiausių meno kūrinių sąraše įrašyčiau visą austro Friedensreich Hundertwasser (1928 – 2000) kūrybą. Šis menininkas-filosofas-aplinkosaugininkas per savo kūrybą siekė žmones priartinti prie gamtos, ragino pamilti ją ir apsaugoti nuo taršos. Hundertwasser architektūra subtiliai susilieja su gamta ir yra neapsakomai stulbinanti.

- Ačiū už pokalbį.