Trečiadienį Vilniaus dailės akademijos kiemelyje kompanija „Miromax“ pristatė elektrinius dviračius. Būsimieji menininkai galėjo juos išbandyti ir išsiaiškinti tokios transporto priemonės pliusus bei trūkumus. Vėliau studentai dalijosi įspūdžiais su GRYNAS.lt žurnalistais.
Kompanijos vadovas Miroslavas Vengrovskis teigė, jog įmonė skelbs konkursą, kuriame akademijos studentai galės pateikti savo idėjas, kaip jie įsivaizduoja elektrinį dviratį, keturatį ar kitą ekologišką transporto priemonę. Geriausios idėjos bei projekto autoriui kompanija pasiryžusi įteikti akumuliatorių bei variklį – įrangą, kurios reikia, kad paprastas dviratis virstų elektriniu. Taip pat studento projektas turi realią galimybę virsti tikru elektriniu dviračiu.
Elektrinis transportas: nuo Mažeikių iki Lentvario
Pasirodo, kai kurie lietuviai yra naujovių fanai: elektriniais dviračiais gyventojai jau važinėja Šilutėje, Ariogaloje, Lentvaryje, Mažeikiuose ir kituose miestuose.
Studentams išbandyti buvo pateikti du elektriniai dviračiai – mažas, sulankstomas bei didelis su žema sėdyne, primenantis „čioperio“ tipo motociklą, todėl taip ir pakrikštytas gamintojų.
Pirmasis ant vadinamojo „čioperio“ sėdynės sėdosi Daumantas. „Man klasikinis dviratis labiau prie širdies, - po trumpo pasivažinėjimo teigė vaikinas. - Manau, kad dviratį reikia minti, todėl tokia transporto priemonė, kokią matome šiandien, neatrodo reikalinga. Šiuos dviračius nepatogu valdyti ir minti, galbūt, jei važiuočiau su perdarytu įprastu dviračiu, įspūdžiai būtų kitokie. O čia – daugiau elektriniai aparatai, ne dviračiai.“
Kai kuriems dviračių nepavyko suvaldyti
Pamėginęs išbandyti dviračio „maksimumą“ Daumantas atsidūrė ant akademijos kiemelio grindinio. Studentas staigiai stabdė ir mažytis sulankstomas dviratis per daug pasviro į priekį. Tačiau vėliau vaikinui buvo suteikta galimybė pasivažinėti Sereikiškių parko alėja ir jis atrodė patenkintas. „Vau, normaliai! Net lapai skrenda į akis,“ - šypsojosi Daumantas po antro pasivažinėjimo su „čioperiu“, kurio metu greičiausiai pavyko pasiekti maksimalų elektrinio dviračio greitį.
„Yra ką tobulinti. Manyčiau, tuos techninius dalykus. O tai, kad jis elektra varomas – labai patogu. Tačiau reikia priprasti...“ - kalbėjo atsargiai dviratį išbandžiusi Kristina.
„Aš pasivažinėjau labai maloniai. Na, su tuo išlankstomu tai... keliai netelpa. Na, o tas „čioperis“ tikrai patogus, malonus, geras dalykas. Deja kol kas tokiam daiktui neužtektų nei algos, nei stipendijos, - teigė akademijos studentas Denis. - Gal ne „čioperį“ pirkčiau, o uždėčiau variklį ant paprasto dviračio rato, kad palengvinčiau savo važiavimą. Vilniuje jis tiktų, nes čia daug visokiausių kalnų. Ir šiaip daiktas – ekologiškas, taupus.“
Motorolerį vairuojanti Airinga negalėjo priprasti prie stabdžių- greičio sistemos. „Kai mini stabdį, sistema automatiškai atjungia variklį ir dingsta greitis. Esu įpratusi važiuoti motoroleriu, motociklu. Elektrinių dviračių sistema – mano asmenine nuomone, prastesnė. Vairuodamas motorolerį žinai, kiek reikia spustelti greičio pedalą, o kiek – stabdžių. Čia variklis iškart atsijungia vos spustelėjus stabdžius, tada reikia vėl „gazuoti“, - įspūdžiais dalinosi mergina.
Pasiekia 45 kilometrų per valandą greitį
Elektrinio dviračio pagrindiniai komponentai: akumuliatorius, dažniausiai tvirtinamas ant dviračio bagažinės, ir variklis, dažniau tvirtinamas ant priekinio rato. Šie prietaisai gali būti įvairių parametrų.
Elektriniais dviračiais prekiaujančios bendrovės „Miromax“ vadovas Miroslav Vengrovskij pasakojo, jog toks dviratis gali išvystyti iki 45 kilometrų per valandą greitį bei nuvažiuoti apie 50 kilometrų vienu įkrovimu, jei jo neminsite. Jei teks dažnai važiuoti į kalną, stabdyti ir didinti greitį, akumuliatoriaus užteks maždaug 30-mčiai kilometrų.
Akumuliatoriai papildomai kraunami stabdant bei minant – tokiu būdu, priklausomai nuo greičio, kuriuo važiuojate, galima pakrauti apie 20 proc. akumuliatoriaus. Juos taip pat galima pakrauti saulės baterijomis (tačiau tam reikės gerų 10 valandų) arba tiesiog prijungus pakrovėją prie elektros lizdo. Akumuliatorius lengvai nuimamas, jį galima parsinešti į namus arba darbovietę. Pilnam akumuliatoriaus pakrovimui reikia apie 1 kilovatvalandės elektros energijos. Dviračio savininkui tai kainuoja apie 45 centus.
Dviračių kainos stipriai svyruoja, priklausomai nuo akumuliatoriaus galingumo, jo tipo.
Programavimo subtilybės: autopilotas bei greičio ribojimo mechanizmai
Įdomu tai, jog elektriniai dviračiai gali būti programuojami. Bendrovė vienam klientui sukonstravo dviratį, kuriame prisijungus su specialiu išorinę USB laikmeną primenančiu įrenginiu galima nustatyti vienokį ar kitokį maksimalų greitį. Rezultatas: vyras namo gali grįžti kokiu nori greičiu, tačiau jei tokį dviratį nusprendžia pasiskolinti sūnus, nustatomas per pus mažesnis maksimalus greitis.
„Konstruojame universalius dviračius, todėl galime padaryti galingą transporto priemonę, kuri gan lengvai įvažiuotų į kalną, tačiau nevažiuotų greitai,“ - tikina M. Vengrovskij.
Elektriniuose dviračiuose gali būti įrengta ir autopiloto funkcija, kai net atleidus greičio rankenėlę nuolat palaikomas vienodas greitis.
Elektrinis dviratis = „auksinis“ dviratis?
„Kaina susideda iš dviejų dalių: kainuoja pagrindinis komplektas – tai yra variklis, akumuliatorius ir ratas, sustipinuotas pagal ratlankio dydį. Ratlankio dydis gali būti bet koks – kaina nuo to nekinta. Visi priedai be akumuliatoriaus kainuoja apie 1200 litų, - vardija bendrovės vadovas Miroslav Vengrovskij. - Jei dėsite švininius, vadinamuosius „upsinius“ akumuliatorius, viskas kartu kainuos apie 1500 litų. Taip pat yra ličio akumuliatoriai – praktiškai 2/3 mažesni, lengvesni, turintys ilgesnį tarnavimo laiką. Tokie su visais laidais, rakteliais ir pakrovėju kainuoja nuo 1000 iki 1650 litų (moderniausias ličio-geležies fosfato akumuliatorius).“
Ar ryžumėtės tokį „auksinį“ dviratį palikti prirakintą prie stulpo? M. Vengrovskij teigia, jog brangiausia elektrinio dviračio dalis – akumuliatoriai, todėl tiems, kas baiminasi dėl turto saugumo, pravartu būtų juos tiesiog nusiimti. Variklį, vyro teigimu, nuimti labai sudėtinga – reikėtų nukirpti beveik visus varomojo rato stipinus bei laidą. Tačiau tuomet variklis taptų nepanaudojamu ir jį būtų galima parduoti „nebent už bonką“, juokauja „Miromax“ atstovas. „Jei į mus kreipiasi žmogus su prašymu pataisyti varomąjį ratą, klausiame, iš kur jį gavo. Jei asmuo neturi jokių pirkimo dokumentų – atsisakome tai daryti. Pavogęs elektrinio dviračio variklį jis vargiai pats susikonstruos tokią transporto priemonę. Viduje yra 9 laidai ir reikia išmanyti, kaip ką sujungti,“ - tikina M. Vengrovskij.
Technikai stengiasi įgyvendinti bet kokias klientų idėjas
Vadovo teigimu, ličio-geležies fosfato akumuliatoriai yra kiek saugesni, be to – švino akumuliatoriai plieninį žirgą pasunkins maždaug 19 kilogramų, o ličio – 6-6,5 kilogramo.
„Skiriasi ir apkrova varikliui, jei į kalną važiuoja 50-ies ir 80-ies kilogramų svoris“, - lygina M. Vengrovskij.
Bendrovės vadovas teigia, jog pats jau dvejus metus važinėja su elektriniu dviračiu ir šiandien studentai išbando būtent jo „čioperio“ tipo dviratį. Jį galima naudoti įvairiomis oro sąlygomis, nes variklis yra sandarus. Vis dėlto, ant vairo esančius greičio bei stabdymo mechanizmus lyjant vertėtų uždengti. Akumuliatoriai gaminami sandarūs, kartais bendrovės technikai juos papildomai užsandarina silikonu.
Išradingi „Miramax“ klientai, rindamiesi dviratį, neriboja savo fantazijos. Bendrovės technikai gali sukonstruoti transporto priemonę pagal kliento pageidavimus. Todėl šilutėje buvo pagamintas dviratis su didžiuliais, dažniausiai ant motociklų montuojamais lagaminėliais šonuose. Kitas žmogus įsigijo elektra varomą triratį, dengtą stogeliu. Bendrovė taip pat prekiauja perdarytais elektriniais keturračiais.
Paklausa yra, tačiau mokių pirkėjų – trūksta
Vadovas M. Vengrovskij pripažįsta, jog elektriniai dviračiai visuomet yra paklausūs, tačiau toli gražu ne kiekvienas gali juos įpirkti. „Taip, rinkoje yra pigesnių, - neišsisukinėdamas pripažįsta jaunas vyras. - Tačiau mes išbandėme gal 4-5 gamintojų įrangą, ir pasirinkome, mūsų nuomone, vieną geriausių. Tikrai esame ja patenkinti. Galite pirkti iš kokio „ebay“ - prašom. Bet mes duodame savo klientams garantiją ir padedame tuo atveju, jei kažkas sugenda. Juk jei iš naujo pirksite sugedusią detalę – tai Jums kainuos kelis kart brangiau“.
Lietuvių perdaromais bei platinamais dviračiais jau susidomėjo portugalai, estai, latviai, rusai ir norvegai.
Bėda ta, jog akumuliatoriuose naudojamos gan brangios medžiagos – varis, magnetas. Todėl vilties, kad elektriniai dviračiai stipriai pigs išaugus jų paklausai – mažai. M. Vengrovskij pripažįsta, jog pirmieji komplektai, nors paklausos dar apskritai nebuvo, kainavo pigiau. Nuo to laiko vario kaina rinkoje išaugo.
Bendrovės vadovas viliasi, jog Vilniaus dailės akademijos dizaino katedros studentai aktyviai įsitrauks ir kartu kurs ateities ekotransportą.