Elektros taupymo nauda įrodyta eksperimentais daugiabučiuose ir gatvėse

Iš pradžių pradėjusi mokyti elektros taupymo gyventojus, vėliau perėjusi prie švietimo įstaigų bei verslo įmonių, bendrovė „Lesto“ toliau vysto savo 2009 m. pradėtą projektą „Tiek, kiek reikia“ ir ieško sričių, kur dar švaistoma elektra. Šįsyk dėmesio centre atsidūrė daugiabučių laiptinės ir gatvės - išsiaiškinti, ar tikrai čia sunaudojama tiek elektros, kiek reikia, padėjo įgyvendinti eksperimentai.

Galima sutaupyti iki 60 proc. išlaidų

Antradienį surengtoje konferencijoje „Lesto“ Veiklos plėtros skyriaus vadovas, racionalaus elektros energijos naudojimo ekspertas Mantas Vaskela pristatė bendrą Lietuvos situaciją. Jo teigimu, iš viso šalies gatvėse turime apie 160 tūkst. šviestuvų, nors ne visi miestai tiksliai žino, kiek šviestuvų jie apskritai turi.

„Gatvės apšvietimas suvartoja apie 63 mln. kilovatvalandžių per metus, tai savivaldybių biudžetams kainuoja 25 mln. litų. Matome, kad daugumoje Lietuvos miestų naudojami senesnių technologijų natrio ar netgi gyvsidabrio šviestuvai, o inovatyvesni, LED ar kitų halogeninių šviestuvų projektai yra bandomi labai lėtai. Kai mes ieškojome miestų, kur optimizuotis, net ne visur radome norinčių įsileisti bandomuosius projektus, taigi matome, kad yra labai daug skepticizmo“, - pripažino M. Vaskela.

Bendrovės skaičiavimais, jeigu miestuose būtų vystomi inovatyvaus apšvietimo projektai, būtų galima sutaupyti net iki 60 proc. nuo jau minėtos 25 mln. Lt sumos.

Jaunystės gatvė Birštone pasiryžo eksperimentui

Vis tik atsirado vienas miestas, kuriam „Lesto“ iniciatyva pasirodė patraukli. Birštone Jaunystės gatvėje savaitės pradžioje sumontuoti naujo tipo šviestuvai.

„Toje gatvėje buvo 28 šviestuvai. Mes juos padalinome per vidurį – vieną pusę palikome seną, kitą optimizavome. Ant abiejų pusių pasistatėme po atskirą elektros energijos skaitiklį, todėl abi pusės yra visiškai palyginamos. Mūsų žiniomis, tai yra pirmas toks projektas Lietuvoje, ne tik, kad susistatomi nauji LED šviestuvai (keli LED šviestuvai yra Upės gatvėje Vilniuje), bet tai padaroma palyginamai. Planuojame sukabinę visus šviestuvus realiu laiku stebėti suvartojimo duomenis, turėsime galimybę pamatuoti apšvietimo lygį, koks jis yra vienoje ir kitoje gatvės pusėje, kaip jis keičiasi. Galėsime pasiklausti ir gyventojų, ką jie mano. Jau vakar darydami pirmuosius bandymus pamatėme, kad higienos normos gali būti išlaikytos geriau - yra geresnis apšvietimo srauto tolygumas, geresnis kontrastas, kuris turėtų jaustis vairuotojams ir pan.“, - pasakojo M. Vaskela.

M. Vaskela

Matome, kad daugumoje Lietuvos miestų naudojami senesnių technologijų natrio ar netgi gyvsidabrio šviestuvai, inovatyvesni, LED ar kitų halogeninių šviestuvų projektai yra bandomi labai lėtai.

Kaip skelbia bendrovė, visi apskaitos duomenys bus vieši. Eksperimentas vyks metus, duomenys bus renkami nuolat.

Projektas iš viso kainavo apie 30 tūkst. Lt. Didžiąją dalį sumos, apie 20 tūkst. Lt, t. y. pačių šviestuvų kainą, kompensavo Italijos energetikos gigantas „Enel Sole“, Birštono miesto savivaldybė prisidėjo sutikdama apmokėti elektros sąskaitas, „Lesto“ atlikti darbai atsiėjo apie 10 tūkst. Lt.

„Norime įvertinti, kiek realiai galima sutaupyti faktiniais skaičiais. Norime įvertinti, kaip reikėtų formuluoti viešųjų pirkimų reikalavimus, į ką atkreipti dėmesį – padaryti tai, kaip pagalbą savivaldybėms, nes matome, kad šiandien joms yra sunku, - dėstė M. Vaskela. - Norime tiksliai įvertinti, kiek sutaupo LED (šviestuvai,- red. past.). Galima daug išgirsti, kad gatvių apšvietime galima sutaupyti 80-90 proc., tačiau žinome, kad ilgainiui gali atsirasti kita pusė - šviesos srautas gali sumažėti, šviesos tolygumas labai priklauso nuo šviestuvo dizaino... Norime viską labai tiksliai išbandyti. Taip pat norime paskatinti Birštoną ateityje galvoti apie platesnio masto renovaciją. Norime padaryti viešai prieinamą informaciją, kuria galėtų naudotis visi miestai, kokie buvo pliusai, trūkumai, kokios klaidos, kurių nereikia kartoti“.

Paklaustas, kodėl eksperimentui pasirinktas būtent Birštonas, M. Vaskela pabrėžė, kad kalbėta buvo su nemažai kitų miestų, tačiau tik Birštonas parodė daugiausiai iniciatyvos.

„Derėjomės su keliais miestais, bet Birštonas lenktynių pozicijoje išėjo pats pirmas,jie greičiausiai priėmė sprendimus“, - sakė „Lesto“ atstovas.

Tyrimas atliktas ir su daugiabučių laiptinėmis

Kol projektas Birštone dar tik pradedamas, kita bendrovės vykdyta iniciatyva su daugiabučių laiptinių apšvietimu baigta. Ją apžvelgė „Lesto“ Socialinės atsakomybės projektų vadovas Paulius Stonis.

„Užsakėme tyrimą, siekdami išsiaiškinti, kokia situacija yra laiptinėse, kokios yra įdiegtos technologijos, koks naudojamas apšvietimas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad tik 38 proc. gyventojų  laiptinėse yra įrengtas taupusis į judesį reaguojantis apšvietimas. 36 proc. nurodė, kad naudojamos paprastos kaitriosios lemputės, kurios dega pastoviai. Įdomu pažymėti, kad net 10 proc. gyventojų visai nesidomi ir nežino, koks apšvietimas yra naudojamos jų bendrose gyvenamosiose erdvėse“, - sakė P. Stonis.

Šio tyrimo rezultatų vedina bendrovė pasirinko keturis daugiabučiai skirtinguose miestuose - Tujų g. 11 (Vilniuje), Kovo 11-osios (Kaune) g. Taikos pr. 88 (Klaipėdoje) ir Višinskio g. (Šiauliuose) ir jų laiptinėse esančias kaitrines lemputės pakeitė į LED taupiąsias lemputes, reaguojančias į judesį.

„Mano būstas LT“ Inovacijų ir Energetinio Efektyvumo grupės vadovas Donatas Karčiauskas teigė, kad namai pasirinkti pagal šiuos kriterijus: visi jie buvo panašios būklės, senos statybos ir
penkiaaukščiai.

Toks apšvietimas daugiabučių laiptinėse, pasak D. Karčiausko, sutaupė apie 60 proc. elektros suvartojimo bendrose patalpose.

Atsiperka per 8 mėnesius

„Po projekto buvo apklausti gyventojai, ką jie mano. Pastebėtos tendencijos, kad žmonės svarbu išlaidų mažinimas, taupymas, bet nemažiau svarbu ir komfortas. Daugiabučiuose dažnai pasitaiko, kad apšvietimas būna išjungtas, arba jo išvis nebūna, atitinkamai mažėja ir saugumo jausmas. Šitoje vietoje su naujais sprendimais yra ne tik ekonominė nauda, bet žmonės įvertina ir saugumo bei komforto jausmą“, - sakė „Mano būstas LT“ atstovas.

P. Stonis

Tyrimo metu paaiškėjo, kad tik 38 proc. gyventojų nurodė, kad jų laiptinėse yra įrengtas taupusis į judesį reaguojantis apšvietimas. 36 proc. nurodė, kad naudojamos paprastos kaitriosios lemputės, kurios dega pastoviai.

Taupaus apšvietimo sumontavimas pasirinktuose keturiuose daugiabučiuose bendrovei ir jų partneriams kainavo apie 4 tūkst. Lt. (be PVM). Nors projektas baigėsi, daugiabučiuose įrengtos lemputės paliktos kaip dovana.

Aukščiau pateiktame grafike matyti, kaip kito elektros energijos suvartojimas daugiabučiuose, prasidėjus projektui. Elektros juose sunaudojama maždaug 18 proc. mažiau.

„Acme Europe“ apšvietimo produktų vadybininkas Žilvinas Urbonavičius, apžvelgdamas vykdytą eksperimentą daugiabučių laiptinėse, teigė, kad LED lemputės, pakeitusios kaitrines, leido penkiaaukščiui daugiabučiui (su dviem laiptinėm) per mėnesį už suvartojamą el. energiją sumokėti 61,3 Lt mažiau.

Įrengti visam namui tokį laiptinių apšvietimą kainuotų 480 Lt ir turėtų atsipirkti per maždaug 8 mėnesius.