Akcentuoja silpnąsias vietas
Aplinkos ministerija sako, kad visi tikslai yra įgyvendinami ir naujoji tvarka jokios sumaišties neįves.
Europos Parlamento narys V. Mazuronis, dalyvavęs antradienio balsavime, GRYNAS.lt savo ruožtu teigė, kad Europoje nėra bendros plastikinių maišelių metodikos. Tai jis laiko silpnąja vieta, kurią būtina stiprinti.
„Visose valstybėse nėra aiškios metodikos, kokiu būdu maišeliai yra skaičiuojami, tai ypatingai svarbu kalbant apie plonuosius maišelius. Aš pasisakydamas balsavime išsakiau pastabą, kad norint efektyviai įgyvendinti programą, būtina metodika, pagal kurią visi skaičiuotume. Antra, gali būti ir maišelių apmokestinimas kaip vienas iš maišelių mažinimo principų. Bet būtų negerai, jei apmokestinimas būtų įtrauktas į pačių produktų kainą ir jo nesimatytų. Greta apmokestinimo turi būti sukuriama alternatyvi pakavimo sistema. Kitaip sakant, ateini į parduotuvę, nusiperki silkę ir jeigu tu nori, kad ją įdėtų į plastikinį maišelį, žinosi, kad reikia už jį kažkiek susimokėti. Bet turi būti ir koks nors alternatyvus įpakavimas, pavyzdžiui, irstantis popierius, nepraleidžiantis drėgmės, kurį gauni nemokomai ir pan. Tada ši sistema veiktų“, - sakė europarlamentaras.
„Kadangi su maišelių skaičiavimo metodika dar „plaukiojama“, mano nuomone, yra šioks toks pavojus, kad direktyva bus priimta, bet kiekvienas skaičiuos kaip jam bus patogiau. Taigi reikalinga normali apskaita ir vienoda metodika, kad visos valstybės vienodai į tai žiūrėtų“, - dar kartą akcentavo V. Mazuronis.
Paklaustas, ar pritartų, kad plastikiniai maišeliai Lietuvoje, siekiant mažinti jų kiekius, turėtų būti atskirai apmokestinami, europarlamentaras teigė, kad kai kurios šalys iš tiesų yra nuėjusios šiuo keliu. Galbūt tai įmanoma ir Lietuvoje, tačiau tai įgyvendinant būtinas kuo didesnis skaidrumas ir viešinimas, kiek ir už ką konkrečiai vartotojas privalo papildomai susimokėti.
Kitas Europos Parlamento narys Bronis Ropė atkreipė dėmesį, kad labai svarbu EK direktyvoje užtvirtinti tokias plastikinių maišelių naudojimo mažinimo priemones, kurios nepadidėtų bendro pakuočių kiekio. „Kas bus daroma, jei, pavyzdžiui, pieno produktų gamintojai pradės naudoti storesnes pakuotes dėl to, kad prekybos centruose išnyko maišeliai? Taip pat labai svarbu, kad plastikinių maišelių trūkumas turguje netaptų paskata žmonėms apsipirkti tik prekybos centruose. Juk lengvi plastikiniai maišeliai yra pagrindinė prekių pakavimo forma turguje ir jų prieinamumas didina pirkėjo ir pardavėjo komfortą. Taigi tokios pakavimo priemonės poreikis neišnyks, todėl turi būti gaminami visiškai biologiškai suyrantys maišeliai, pagaminti, pavyzdžiui, iš kukurūzų krakmolo“, - sakė B. Ropė.
Aplinkos ministerija: tikslai realūs ir įgyvendinami
Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė teigė, kad situacija Lietuvoje su plastikinių maišelių naudojimu nėra tokia dramatiška, kaip kartais bandoma pateikti.
„Europos Komisija, kai atliko poveikio vertinimą prieš pasiūlymo priėmimą, neturėjo statistinių duomenų, nes iki šiol informacija apie plastikinių maišelių suvartojimą Lietuvoje nebuvo renkama. Jie turėjo ekspertų pasiūlytą bendrą formulę ir tose valstybėse, kuriose nebuvo duomenų, pagal ją ir paskaičiavo. Paskaičiuotas 466 maišelių kiekis vienam gyventojui per metus Lietuvoje yra teorinis. Mes turime 2013 metų informaciją, kurią mums pateikė Lietuvos prekybos įmonių asociacija, kuri vienija yra apie 95 proc. Lietuvos prekybos įmonių. Pagal ją plonųjų maišelių (15-50 mikronų) yra sunaudojama iki 250 vnt. (vienam gyventojui per metus – red. past.), o 1-50 mikronų- iki 40”, - situaciją komentavo J. Gaižiūnienė.
„Negalime sakyti, kad situacija visiškai gera ir dėl to nieko neprivalome daryti. Statistikos pagal metodikas neturime, tai yra prekybos įmonių pateikta informacija, kurios mes paprašėme. Dabar renkame duomenis papildomai ir skaičius tikslinsime“, - sakė J. Gaižiūnienė.
Ji akcentavo, kad žinant plastikinių maišelių keliamas problemas – vizualinę taršą ir poveikį vandenims, žuvims, kitoms ekosistemoms, kai dėl nesuirusio plastiko kenčia gyvoji gamta, būtina imtis tam tikrų priemonių.
Aplinkos ministerijos specialistės teigimu, Europos Sąjungos keliami uždaviniai ir tikslai yra realūs ir įgyvendinami: „Bet nereikia užmigti ant laurų. Žinome, kad gerėjant ekonominei situacijai, didėja vartojimas. Tai reiškia, kad žmonės, pirkdami daugiau produktų, gamina daugiau pakuotės, tikėtina, kad gali norėti ir daugiau plastikinių maišelių nusipirkti. Jeigu šiandien situacija palyginti nebloga, po kelių metų galima „nusivažiuoti žemyn“. Reikia į tai atkreipti dėmesį ir ne nieko nedaryti, o pažiūrėti, ką galime padaryti, kad tą kiekį sumažintume“, - sakė J. Gaižiūnienė.
Šiuo metu tiek storesni, tiek ir plonesni plastikiniai maišeliai Lietuvoje jau yra apmokestinti, tik skiriasi apmokestinimo būdas. Jeigu už storesnius plastikinius maišelius prekybos centruose prašoma papildomai susimokėti, plonesni, skaidrūs maišeliai iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg ir nemokami, tačiau iš tikrųjų jie yra apmokestinti kaip pakuotė, šis apmokestinimas taikomas gamintojams ir importuotojams, išleidžiant naujus gaminius į rinką.
Ar maišeliai bus tiesiogiai apmokestinti dar kartą, Aplinkos ministerijos atstovė pasakyti negalėjo.