Filmas „Ekologija visiems” - apie tai, kaip pamažu naikiname planetą pastatais

Ankstesniuose GRYNAS.lt straipsniuose daug rašėme apie ekologišką architektūrą, jos naujoves bei galimybes. Buvo aptartos įvairios alternatyvios statybinės medžiagos, naujos formos bei draugiški aplinkai sprendimai, tačiau kodėl tai apskritai svarbu? Kokius pokyčius pasaulyje gali paskatintižalioji architektūra?

Tikroji statybų pramonės kaina

Ar žinojote, kad statybos pramonei bei pastatų priežiūrai sunaudojama net 40 proc. visos pasaulio energijos? Ne kas kitas, bet būtent ši sritis į aplinką išskiria 50 proc. visų į orą išmetamų bei šiltnamio efektą keliančių dujų. Tokiais įspūdingais faktais pradedama kiekviena „e2 Dizainas” (angl.„e2 Design”) laida, demonstruojanti, kokią svarbą dabartiniame pasaulyje turi kitoks požiūris į architektūra bei ko privalome imtis.

Citata

Skurdžiai gyvenantys žmonės turi gerokai daugiau palikuonių nei tie, kurie gyvena išsivysčiusiose šalyse. Tad atrasti kelią kaip jiems suteikti ekologiškus bei sveikus namus yra tik mūsų pareiga, nes kitaip prognozuojami planetos pokyčiai gali ateiti greičiau, nei tikėtasi.

Kiekvieną šių laidų ciklą sudaro šeši trumpi dokumentiniai filmai, kuriuose demonstruojamos  opiausios šiuolaikinės architektūros problemos bei pristatomi žmonės, kurie mėgina su jomis kovoti. Nors pirmosios „e2 Dizainas” laidos pasirodė dar 2009 metais, jose aptariamos problemos svarbios ir šiandien.

Vienu aktualiausių pirmojo ciklo filmų galime drąsiai laikyti antrąjį epizodą, pavadintą „Ekologija visiems” (angl. „Green for all”).

„Antisociali” architektūra

Šiuolaikiniame pasaulyje ekologija tapo ne tik mados, bet ir tam tikros prabangos simboliu ir nors atrodo, kad tai, kas natūralu ir užauginta žmogaus rankomis turėtų būti prieinama lengviau nei gamyklose sukurti gaminiai, dažnai yra atvirkščiai. Ši situacija pabrėžiama ir filme.

Kaip pavyzdys pateikiama neturtinga Meksikos bendruomenė, kuriai valstybė suteikė būstą. Deja, vietoje to, kad statybose būtų naudojamos ilgas tradicijas turinčios natūralios medžiagos, namai buvo suprojektuoti it vienodos mūrinės dėžutės, neieškant nei komforto, nei estetinių sprendimų, ką jau kalbėti apie dėmesį ekologinėms šalies problemoms.

Architektas Seržio Paleroni tokią architektūrą vadina „antisocialia” ir teigia, kad būtent tokie pastatai kelia didžiausias problemas. Kodėl?

Ekologiškuose namuose svarbu ne tik moliu drėbtos sienos

Statistika bauginanti - šiuolaikiniame pasaulyje vienas iš septynių žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Užteks vos trisdešimties metų ir žemiau skurdo ribos gyvens vienas iš trijų žemės gyventojų. Kodėl? Nes skurdžiai gyvenantys žmonės turi gerokai daugiau palikuonių nei tie, kurie gyvena išsivysčiusiose šalyse.

Tad atrasti kelią kaip jiems suteikti ekologiškus bei sveikus namus yra  mūsų pareiga, nes kitaip prognozuojami planetos pokyčiai gali ateiti greičiau nei tikėtasi.

Seržio Paleroni teigia, kad draugiška aplinkai architektūra – tai ne tik natūralios medžiagos. Pajutęs, kaip gimsta namas, ir savo rankomis prie jo prisidėjęs žmogus jį labiau vertins, tausos.

Išmokytas kaip dirbti su natūraliomis medžiagomis jis pats mokės būstą pataisyti naudodamas tai, ką gauna iš žemės. Šio amato žmogus galės pamokyti ir kitus, taip skleisdamas darnaus su gamta gyvenimo principą.

Bendruomenė yra kita neatsiejama ekologiškos architektūros dalis, pabrėžia Seržio. Susibūrę kartu, žmonės gali spręsti didesnes problemas, o gerai apgalvota bendruomenės architektūra gali sumažinti netgi finansinius žmonių rūpesčius.

Ar papulti ant žurnalo viršelio sukūrus itin stilingą pastatą yra svarbiau nei sukurti vietą, kurioje gyvena laimingesni žmonės? Apie tai plačiau siužete „Ekologija visiems” (anglų kalba):

„Žalias” didmiestis - ar gali taip būti?

Gyventi ekologiškai dažnam reiškia gyventi gamtos apsuptyje, tačiau miestas ne visuomet yra didžiausias gamtos priešas. Kai kuriais aspektais, tai pats ekologiškiausias sprendimas kaip daug žmonių sutalpinti nedidelėje erdvėje ir palikti daugiau vietos gamtai. Vis dėlto, miestas taip pat gali keistis.

Apie tai ir kalba kitas šio ciklo reportažas „Žalioji mašina” (angl. „The Green Machine”) pasakojantis apie Čikagą, JAV, bei joje vykstančius pokyčius.

Laukiniai sodai ant pastatų stogų čia jau tampa kasdienybe. Ant jų sugebėjo įsikurti netgi bičių augintojai, o žmonės mėgaujasi savo auginamais darželiais. Didžiausias kliūtis tokiai architektūrai Čikagoje – didesnės pirmosios investicijos, tačiau miesto meras mėgina padėti įveikiant šią kliūtį ir kurti kitokį, žalią miestą:

Kitas puikus miesto pavyzdys – tai Niujorkas. Čia architektai neapsiribojo stogų apželdinimu, o ėmė kurti naujus, kitokią veikimo sistemą turinčius dangoraižius, su kuriais pasivaržyti galėtų daugybė itin ekologiškais tituluojamų namų. Apie tai ir kitus miesto privalumus žiūrėkite reportaže „Žaliasis obuolys” (angl. „The Green Apple”):