Kūrėjai žiūrovui siekia parodyti, kad gamta yra arčiau negu jis mano.
Režisierius ir scenarijaus autorius Ernestas Samsonas GRYNAS.lt pasakojo, kad iš pradžių kilo idėja statyti filmą apie Tadą Šidiškį – vieną iš Lietuvos Žygeivių sąjūdžio įkūrėjų, aktyvų keliautoją, daugiau kaip 45 metus vadovaujantį Vilniaus universiteto (VU) žygeivių grupėms.
Ši idėja kilo Simonui Naudžiui, kuris ne kartą keliavo su šiuo žmogumi. Vaikinas pradėjo burti komandą ir viskas išsirutuliojo iki rimto filmo.
Režisierius pasakojo, kad galvojant apie filmo siužetą, buvo nuspręsta, kad vieno personažo filmui neužtenka, todėl imta ieškoti kitų herojų. Taip filme atsirado tautodailininkas Algirdas Verseckas ir visai neseniai Anapilin išėjęs žymus Lietuvos Romuvos krivis Jonas Trinkūnas.
„Net jei dirbi prie kompiuterio 5 dienas per savaitę, savaitgalį gali išeiti į gamtą su Tadu Šidiškiu. Pamatai tą žmogų ir nustembi, kaip jis motyvuoja, uždega, kviečia tave žygiuoti, šokti. Taigi, viskas yra labai arti ir tu gali būti to dalimi“, – kalbėjo režisierius.
Paslaptingas filmo pasitarnavo kaip reklama
Ne vieną sudomina neįprastas filmo pavadinimas – „Semme“. Kūrėjai juokauja, kad pavadinimo sėkmė prisidėjo prie filmo išankstinio populiarumo.
Išvertus į lietuvių kalbą pavadinimą jis reikštų „žemė“. Pavadinimas užrašytas prūsų kalba neatsitiktinai - ši kalba glaudžiai siejasi su lietuvių kalba.
„Tai lyg ir žinomas žodis, tačiau kartu, ir sunkiai atpažįstamas. Kai kurie iškart supranta, kad tai žemės simbolis, tačiau daugelis klausia, ką tai reiškia. Tuomet pradedi pasakoti jo atsiradimo priežastis, kodėl toks, o ne kitoks pavadinimas“, – užsiminė vyras.
Režisieriui teko prisitaikyti prie Tado žygių tempo
Režisierius tikino, kad kiekvienas jų herojus – didžiulis atradimas ne tik žiūrovui, bet ir patiems kūrėjams.
Štai J. Trinkūnas apie save pasakojo ganėtinai nedaug, todėl filmo kūrėjams asmeniško jo portreto galbūt nepavyko parodyti, tačiau stipriai išryškėjo jo kaip krivio vaidmuo. E. Samsonas teigė, kad su religija yra susipažinęs ne taip ir plačiai, tačiau bendraujant su kriviu, jis pastebėjo, kad tai visų pirma ne religijos, o darnios bendruomenės gyvenimo būdas, kuris nebūtinai turi būti susijęs su maldomis, religija. Tai veikiau įspūdis apie tvarią bendruomenę.
Be to, kūrybinė grupė nemenkai paprakaitavo – žygiai ilgi ir varginantys, ypač, kai tekdavo nešiotis visą filmavimo įrangą. Bėgi į rikiuotės priekį, bandai juos aplenkti, nufilmuoti įdomiais planais, vėliau bėgi iš kitos pusės ir vėl filmuoji. Tačiau filmo kūrėjai pridūrė, kad tuo dokumentinis kinas ir žavus – viskas nesuplanuota ir nesurežisuota.
Tautodailininkas A. Verseckas kino kūrėjus nustebino tuo, kaip žvelgia į savo amatą, kūrybą. Jis į gyvenimą žiūri kaip į tradiciją, kuri gali keistis. Jis nesistengia atkurti muziejinio darbo, o greičiau stengiasi tą darbą interpretuoti, nors išlaiko tam tikras tradicijas. Meistras bando parodyti, kad tradicija yra pokytis.
Iššūkiai ir sunkumai, kilę kuriant filmą
Filme atvaizduojama herojų veikla, kuri tęsiasi visus metus, todėl jo kūrimas užtruko 2 metus. Kaip sakė režisierius, tai nebuvo labai intensyvus filmavimas – kartą ar du per mėnesį, dažniausiai savaitgaliais.
Turėdami 2 herojus: T. Šidiškį ir J. Trinkūną, kūrėjams kilo dilema, ką daryti dėl trečiojo?
Garso takelį kūrė kompozitorius Kyleis Raubas iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV). Pasak filmo kūrėjų, toks žingsnis – savotiškas eksperimentas.
„Kompozitoriui siuntėme tik motyvus, kaip įsivaizduojame garso takelį šiame filme, jis neturėjo filmo vertimo. Tačiau manau, kad jis puikiai pajautė, kokia turėtų būti šio filmo nuotaika“, – apie eksperimentą kalbėjo vyras.
Nebemokam pasiimti to, ką duoda gamta?
Pasiteiravus, ar šiuolaikinis žmogus yra stipriai atitrūkęs nuo gamtos, o gal, kaip tik bando prie jos priartėti, E. Samsonas tikino, kad vienareikšmiško atsakymo nėra.
„Dalis žmonių yra atitrūkę, nesistengia ieškoti, nors gamta yra visai čia pat, šalia. Mokykloje buvau jaunasis turistas, daug keliavau ir nuo gamtos neatitrūkau – moku pasinaudoti kompasu, tikriausiai nepaklysčiau miške.
Sakyčiau, kad šį atotrūkį lemia žmogaus skubėjimas. Jis galvoja, kad tai užima be galo daug laiko, o jis nesuspės visko padaryti. Tačiau pasaulis tikrai „nesustos“, jeigu savaitgalį atitrūksite nuo darbų ir išvažiuosite į gamtą. Nebūtina žygiuoti. Galbūt pasistatysite palapinę, pabūsite prie ežero, pauogausite. Turėtume džiaugtis savo gamta, kad ji tokia didelė ir pasiekiama net išėjus į kiemą, ar paėjus vieną kitą kilometrą.
Kai žmogui viskas arti, jis dažnai renkasi sudėtingesnį kelią, pavyzdžiui, gyvendamas prie ežero, jis važiuoja prie jūros. Kai kažką turi visai šalia, dažnai nepastebi to gėrio, kuriuo gali mėgautis, puoselėti ir dalintis“, – svarstė pašnekovas.
Kokiam žiūrovui patiks šis filmas?
Projekto kūrėjai mano, kad filmą visų pirmą turi pamatyti tie, kurie nieko nežino apie tokį laisvalaikį.
„Žmonėms, kurie nežino, kad savaitgalį galima nukeliauti į žygį, lietuviškas šventes minėti prie pilkapių, piliakalnių, pabūti su bendruomene, kuri puoselėja tradicijas. Galbūt žiūrovui, kuris nesilankė amatų mugėse, nėra matęs, kaip amatininkai bando išlaikyti senąją kultūrą.
Pasakojimo dalis apie žygeivius
T. Šidiškis GRYNAS.lt juokavo, kad ilgai jį įkalbinėti tapti „aktoriumi“ nereikėjo.
„Mes nieko nedarėme, tiesiog žygiavome, o filmo kūrėjai mus fiksavo, keliavo kartu, įrašinėjo mūsų dainas“, – apie filmavimą užsiminė vyras.
Jis džiaugėsi jaunimo filmo idėja, kad pasakojant 3 žmonių gyvenimo istoriją, bus atskleidžiamas požiūris į etninę kultūrą, gamtą.
Užsiminus, ar kada susimąstė, kiek kilometrų per visus savo žygius nukeliavo, vyras nusijuokė ir sakė, kad apie tai niekada negalvojo, tačiau pridūrė: „Vien per šį sezoną (nuo praėjusių metų rugsėjo – red. past.) surengiau jau 16 žygių. Per paskutinį, skirtą Kovo 11-osios garbei, žygiavo 53 žmonės.“
Jaunimas noriai traukia į žygius
Paklausus, ar jaunimas linkęs iškeisti išmaniuosius telefonus, kompiuterius į fizinių jėgų ir ištvermės reikalaujantį žygį, ilgamečio žygeivio atsakymas nustebina.
„Šiuo metu jaučiamas didžiulis jaunimo susidomėjimas žygiais. Jaunimui nebeužtenka nuvažiuoti prie ežero, pasėdėti prie laužo, išgerti alaus, kaip daugelis mano. Jie smalsūs, todėl, jeigu žygyje nebus pažintinių elementų, jaunimas rinksis kažką kitą. Jaunimą būtina sudominti“, – atskleidė T. Šidiškis.
Anksčiau žygiuose pasirodydavo tuzinas jaunų žygeivių, dabar jų skaičius išaugo 3 kartus, žygio metu galima pamatyti 30-40 jaunų entuziastų.
Kita medalio pusė
Tačiau jis užsiminė ir apie tai, kad visada atsiras tokių, kuriems gamta svarbi tik tuo, ar ten galima susikurti laužą, paskanauti šašlykų, išgerti alaus. Kitaip sakant, santykis su gamta – minimalus ir paviršutiniškas.
„Dažnai nesusimąstome, ką mums teikia gamta, išvyka į ją. Vieni nuvykę į ją grožisi ja, kitiems gryname ore skauda galva, dar kiti linkę ją tyrinėti, o kiti nedrįsta žengti pro didesnius krūmus, - teigė T. Šidiškis ir negailėjo ir lietuvių įpročiui šiukšlinti, kur tik papuola. - Visi suprantame, kad maloniausia keliauti gražiu ir šiltu oru. Tą supranta ir tie, kurie keliauja ilsėtis prie ežerų, traukia į mišką su draugais, o galbūt išsiruošia rinkti uogų ar grybų. Tačiau pastebiu, kad po tokių išvykų į gamtą, šias vietas nukloja laukai šiukšlių. Keliaujame ir stebimės, kaip žmonės gali taip elgtis.“
Technologijos nepakeis gamtos
Technologijoms vis labiau skverbiantis į mūsų gyvenimus, išmaniojo telefono nepaleidžiame iš rankų, o mokslininkai pasiryžę skaitmenizuoti visus meno kūrinius, net 7 pasaulio stebuklus, tačiau T. Šidiškio nuomone, gamtos nepakeis jokios technologijos.
Tai puikiai iliustruoja ir ganėtinai paprastas T. Šidiškio pateiktas pavyzdys:
„Žygiuojant galima naudoti navigaciją. Jas išbandėme ir mes, tačiau tai nepasiteisino. Jose niekada nebus tiek informacijos, lankomų objektų, apie kuriuos asmeniškai žinos žmogus. Jis galės kalbėti apie savo patirtį, prieiti prie vieno medžio, ar akmens, kuris kažką reiškia, o to galbūt niekada nebus nurodyta navigacijoje. Nes tai jau asmeniškas santykis.“
Filmą „Semme“ dar galima suspėti pamatyti šiandien „Kino pavasario“ seanso metu Vilniuje, 15.30 val. kino teatre „Forum Cinemas Vingis”.
Vėliau jis greičiausiai keliaus į didžiųjų miestų kino centrus, taip pat bus rodomas mūsų kaimynų šalyse – Latvijoje ir Estijoje.