Fotoalbumas, kurį sukūrė fotomenininkai Jurga ir Ričardas Anusauskai bei keliautojas, fotografas Giedrius Dagys buvo pristatytas Knygų mugėje ir sutraukė būrį smalsuolių, kurie norėjo ne tik pamatyti fotografijas, bet ir išgirsti pasakojimus, kaip jos gimė.
Knygos-fotoalbumo pristatyme dalyvavę J. ir R. Anusauskai susirinkusiems Knygų mugės dalyviams negailėjo šmaikščių, smagių prisiminimų, kaip buvo pagautas vienas ar kitas kadras, o fotografijoms aprašymus sukūręs geografas Rytas Šalna atskleidė ne vieną intriguojančią Azijos šalių gyvensenos detalę.
„Esame padarę per milijoną nuotraukų ir apkeliavę kone pusę pasaulio, todėl ateina toks momentas, kai sunkiausia yra sugalvoti, apie ką išleisti knygą, ką sudėti į albumą. Išėjo taip, kad mus pakvietė į Kiniją, pasaulinį fotografų kongresą. Jeigu iki Kinijos manęs studentai, keliautojai klausdavo, kokia šalis yra gražiausia, aš jau kokį dešimt metų sakydavau, kad nėra negražių šalių – visos yra labai gražios. Bet tiktai grįžęs iš Kinijos pasakiau, kad ji „nuneša“ visas kitas šalis kartu sudėjus“, - knygos pristatyme prisipažino R. Anusauskas, pasakodamas, kaip gimė idėja fotografijose įamžinti Azijos kraštus.
Arbatos gėrimo ritualas
Geografas R. Šalna, pristatydamas vienoje iš fotoalbumo nuotraukų įamžintus Kinijos imperatorių rūmus, prisiminė, kad pagal gilias tradicijas kinai geria po septynis puodelius arbatos: „Kai pagalvoji, kad kinai septynis kartus užpila arbatžoles, galime palyginti su savimi – užpilame du, tris kartus daugiausiai. Apie septynis kartus nėra net kalbos, nes tam reikėtų septynių valandų. Jiems arbatos gėrimas yra gyvenimo dalis. Tie, kas būsite pietryčių Azijoje, neapsiribokite tik greitu arbatos gurkštelėjimu, būtinai sudalyvaukite rimtoje arbatos ceremonijoje. Nepagailėkite tam pusės dienos, tai bus prisiminimas toli ir giliai nunešantis“, - patarė R. Šalna.
Kaip išdresuoti kormoranus
Ne vieną knygoje įspūdingą Kinijos gyvenimo kadrą padariusi J. Anusauskienė pristatymo metu pasidalino dar viena istorija iš kelionių. Ji papasakojo apie Kinijoje užfiksuotus kormoranus: „ Kormoranai yra pagarsėję ir Lietuvoje, žmonės ant jų pyksta, nes jie neva niokoja gamtą – nuskriaudžia žvejus. O Kinijoje mes matėme, kaip išmintingi kinai pritaikė kormoranus savo gerovei. Nuo mažų dienų juos dresuodami, išmokė gaudyti žuvį.
Ant kaklo jiems yra dedamas žiedas tam, kad kormoranas negalėtų žuvies praryti. Didžiulėmis valtimis apie 20-30 paukščių kiekvienas žvejas išsiplukdo į ežero vidurį ir maždaug per 20 sekundžių vienas kormoranas sugauna dideles žuvis, kurias atiduoda savo šeimininkui. Žvejas gauna žuvį ekologiškai žvejodamas, o kaimas gauna dideles pajamas, nes turistai iš viso pasaulio atvažiuoja pažiūrėti šito vaizdo“.
„1,5 mlrd. eurų per metus mažas kaimelis uždirba iš kormoranų žvejybos demonstracijų. Verslininkams laisva niša Nidoje kormoranams“, - žmonai antrino fotomenininkas R. Anusauskas.
Kinijoje menininkams taip pat pavyko užfiksuoti riestanoses beždžiones, kurias jie vadino fotografijų albumo pasididžiavimu.
„Mokslas jas atrado tik prieš 20 metų, - atkreipė dėmesį J. Anusauskienė. – Tam, kad prie jų prieitum turi šiek tiek pats pavirsti beždžione, nes jos gyvena visiškai laukinėse džiunglėse. Mes joms net lopšines dainavome“.
Pandos - nuolat valgančios ir nykstančios
„Azijos dvasioje“ įamžintos ir nykstančios pandos. J. Anusauskienė pasakojo, kad jos nyksta dėl mitybos ypatumų. Kadangi yra vegetarės ir valgo bambukus, jos yra priverstos tai daryti po 16 valandų per dieną - valgo taip ilgai, nes niekaip negali pasisotinti.
„Dar labai įdomi pandų savybė – kad jos visada atsiveda tik po vieną palikuonį. Jos taip myli savo vaiką, kad savo meilės padalinti dviems negali“, - akcentavo J. Anusauskienė.
„Iš verslo taško galbūt kam nors bus įdomu – kiek kainuoja panda. Ar kam nors teko girdėti? – juokavo R. Anusauskas. – 7,5 mln. eurų. Kai gimsta panda, iš karto turi atsirasti 40 žmonių grupė – daktarai, sanitarai. Kinijos zoologijos soduose esančias pandas per metus aplanko apie 300 mln. Lankytojų bilietas kainuoja nuo 10 iki 20 eurų – todėl įsivaizduokite, kokį pelną neša didžiosios pandos“.
Vietname menininkams pavyko įamžinti karališkąją kobrą, Kambodžoje – šventyklas ir džiungles, Laose – vietos bendruomenes, kaimelius, Mianmare – ilgakakles moteris, kurios yra įkalintos specialiuose žieduose, kurie masina turistus ir sutraukia milijonus lankytojų. Indijoje taip pat užfiksuoti išskirtiniai kadrai vietos šventyklose, į kurias paprastai turistai nenuvažiuoja, nes jos yra nuošalios. Šri Lankoje padarytose fotografijose - vedų genties gyvenimo akimirkos, Mongolijoje – stepių kraštovaizdžiai, jurtos, kuriose gyvena vietos žmonės. Tailande užfiksuotos praėjusių metų didžiulio potvynio akimirkos.