- Žmonėms skaitėte tris seminarus- paskaitas apie tikrąją ekologiją. Kokį įsivaizdavimą apie ekologiją turėjo dauguma į šiuos seminarus atėjusių ir kaip jis pakito po šių paskaitų?
- Negaliu sakyti, kad žmonės to, ką pasakojau, nežinojo. Dauguma tai žino, bet yra įsisukę į ekologiją, kurią formuoja medija, visa propaganda. Dauguma atėjusių žmonių rūšiuoja šiukšles, taupo elektrą, vandenį, dalyvauja „Darom“ akcijose, ūkininkauja ir įsivaizduoja, kad daro globaliai gerą darbą. Įsivaizduoja, kad kažkam nuo to bus geriau. Mano sumanymas buvo priversti jų tokį mąstymą susvyruoti.
- Jūsų išsakomos mintys yra drąsios ir kai kuriais atžvilgiais prieštaraujančios masių nuomonei. Viena tokių – kad visos aplinkos apsaugos švarinimo priemonės iš anksto pasmerktos žlugti. Paaiškinkite, kodėl?
Kitas dalykas yra elektros energija. Jos poreikis pasaulyje didėja, daugėja elektrinių, daugėja ir gyventojų. Jeigu pasaulio gyventojai sunaudoja apie 10 proc. visos energijos, visą kitą naudoja pramonė. Kol ji mums reikalinga, kol ji yra, žymiai energijos vartojimo nesumažinsime, net jeigu visi atsisakysime elektros. Reiškia, kad tu ją taupyk netaupęs – tai yra tuščias reikalas. Žmonėms ir aiškinau, kam užsiimti tokiomis nesąmonėmis, jeigu jos vis tiek nieko nekeičia. Tai yra kažkam pelningas verslas, pelningas žaidimas, į kurį yra pajungiami ir paprasti žmonės.
- Kokias siūlote išeitis, ką daryti?
- Globaliai situacijos pakeisti mes tikrai nepakeisime, kadangi yra valstybės, vyriausybės, kurios turi savo politiką ir kurios mes dažnai net nežinome. Nėra reikalo veltui eikvoti energijos. Bet mes galime pakeisti savo asmeninį gyvenimą – kad jis būtų švaresnis, sveikesnis ir t.t. Jeigu kiekvienas kažką keistų pas save, be abejo, kad viskas pasikeistų. Bet taip nebus – nerealu.
Paskaitose daugiausiai kalbėjome apie maistą ir socialinį žmogaus gyvenimą. Apie bendravimo būtinybę, apie šeimą, kokia ji turėtų būti, apie bendruomeninius santykius tarp žmonių, kaip jie žmogų formuoja iš psichologinės pusės. Trumpai būtų galima pasakyti taip – žmogaus asmeninis ekologiškas gyvenimas – tai nesirūpinimas niekuo kitu, išskyrus savo asmeninį išgyvenimą. Tai reiškia, kad jeigu aš norėsiu valgyti sveiką, naudingą maistą – aš jį pirmiausiai auginsiuosi pats, neieškosiu parduotuvėse. Auginsiu viską taip, kad jį valgyčiau pats ir maitinčiau savo vaikus. Antras dalykas, savo buityje nenaudosiu sau jokių kenksmingų produktų. Atitinkamai man nereikės išlaikyti kenksmingos pramonės. Kadangi aš nenorėsiu be reikalo dirbti tam, kad kažkam uždirbčiau pinigus, aš galbūt atsisakysiu automobilio, galbūt naudosiu mažiau elektros, galbūt atsisakysiu vandentiekio ir išsikasiu šulinį. Žodžiu pereisiu į kiek įmanoma autonomišką gyvenimą.
Kitas svarbus momentas yra žmonių bendravimas. Jis gali mums gyvenimą ir pagerinti, ir pabloginti. Juk visos ligos - nuo nervų. Stengdamiesi susitvarkyti savo asmeninį gyvenimą, neišvengiamai turime gerinti santykius ir su aplinkiniais. Tai reiškia nedaryti kiekvieno daikto preke, daugiau dalintis, bendrauti, galbūt kažkokią dalį daiktų turėti kaip bendrą turtą. Žodžiu, normalus žmogiškas gyvenimas, kuris yra nekapitalistinis. Jis vėlgi reikalingas mums patiems, kad palaikytume savo sveikatą aukštesniame lygmenyje. Tikras rūpinimasis savo asmeniniu gyvenimu kuria gerovę visur aplink tave.
- Kaip jūs vertinate besikuriančias ekogyvenvietes? Ar tai yra sektinas pavyzdys?
- Žmogus, gyvendamas kaime ne mieste, aišku, kad gyvena sau naudingesnį gyvenimą. Bet nereikia sakyti, kad tame yra kažkokia ekologija, nes ekologija yra truputį globalesnis dalykas nei tavo asmeninis gyvenimas. Ekologinės situacijos tai nepagerina. Jeigu Vilniuje gyvenantiems pusei milijono gyventojų padalintume po 2-3 ha žemės sklypus ir visus iš miesto iškeltume, jeigu iškeltume taip visą Lietuvą - jokios ekologijos nebus. Bus vien žmonių gyvenimas – nebus nei žvėries, nei paukščio, nieko nebus. Ir tada jau visiems bus blogai. Tai yra paprasta biologija – jeigu naikiname bioįvairovę, sunyksime ir patys. Globaliai šis modelis netinka. Tačiau jeigu žmogus sako - išsikėliau į kaimą gyventi tam, kad mano vaikai būtų sveikesni, kad būtų oras švaresnis, maistas geresnis - tai yra teigiama ir normalu. Žmogus mąsto pozityviai. Tačiau jeigu žmogus sako – kelkimės į ekogyvenvietes ir visi ten apsigyvenkime, nes nuo to bus visiems geriau – anaiptol taip nebus.
- Kaip suderinti asmeninę ekologiją su globalia?
- O kam jas derinti? Mūsų pastangos (taupymas, ekonomiški automobiliai) nėra jokios žmogaus pastangos. Tai yra įdiegta, žmogui taip yra pasakyta daryti. Jis yra reklamos auka. Žmogus pats to nesugalvoja, tai yra verslo planai. Žmogaus prigimtis – rūpintis pačiu savimi. Todėl tai daryti reikia nuo širdies – tada bus gerai ir kitiems. Jeigu tavo kaimynams bus blogai, juk bus blogai ir tau. Globaliai mes valstybės politikos nepakeisime.
- Ačiū už pokalbį.