Vakarų Europos miestų gyventojų jau nebestebina lapės, voverės ar bebrai – jie jau tapo įprastais miestų gyventojais. Lietuva ne išimtis: pas mus lapės jau įsigudrino lankytis degalinėse, bebrai vaikštinėja gatvėmis, o putpelės apsigyvena priemiesčių gyventojų kiemuose. Nors gyvūnai mieste kai kam dar gali atrodyti neįprastas vaizdas, bet gamtosaugininkai pataria tiesiog nekreipti į juos dėmesio ir šiukštu nesinešti namo ar nevaidinti didvyrio juos gelbėjant.
GRYNAS.lt jau rašė apie tai, kaip elgtis mieste pastebėjus gyvūną. Primename, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos paskelbtais kontaktais reiktų kreiptis tik tuomet, jei pastebėjote, kad gyvūnas sužeistas, įkando žmogui arba kelią pavojų. Visais kitais atvejais reiktų paprasčiausiai palikti gyvūną ramybėje.
„Tauro kalno šlaite aptikau ežį. Kadangi radau, jį gana „atšiaurioje“ vietoje, prie tauro kalno stačiojo šlaito, pernešiau jį į arčiau kalno vidurio esančių medžių ir krūmynų prieglobstį“, - laiške rašo skaitytojas Donatas.
Nors Donato poelgį, žmonių standartais, galėtume vertinti kilniu, bet gamtininkas Selemonas Paltanavičius ragina neskubėti gyvūnų liesti: „Nereikėtų stebėtis ir pulti gelbėti kiekvieną gyvą padarą. Daugelis rūšių jau tapo įprastais mūsų miestų gyventojais. Lietuvos miestai per maži ir per daug sujungti su miškais ir kitomis gamtos teritorijomis, todėl čia gyvūnai randa pakankamai vietų prisiglausti. Jei gyvūnas gyvena mieste, jis žino, ką daro ir pats sugeba savimi pasirūpinti“.
Anot S. Paltanavičiaus, Lietuvos miestams įprastų gyvūnų sąrašas būtų netrumpas. Tikrai nereiktų jaudintis ir skubėti pranešti gyvūnų globos organizacijoms, maisto ir veterinarijos tarnyboms, gamtosaugininkams ir kitiems jei pastebėjote kiškį, stirną, bebrą, voverę ar ežį. Į atitinkamas institucijas reikia kreiptis tik tuomet, jei gyvūnas būtų sužeistas, užpuolė žmogų arba kelia pavojų išbėgęs į kelią ar pan.
Gamtininkas sutinka, kad kartais gyvūnai gali pridaryti rūpesčių, ypač kai papuola ant kelio. Tačiau net ir tokiais atvejais nereikia pulti baidyti ar gaudyti gyvūną, nes išgąsdintas jis gali pradėti dar labiau blaškytis ir tapti neprognozuojamu.
S. Paltanavičius prisiminė, kaip prieš kelis metus telefonu padėjo Marijampolės rajono kolektyvinių sodų gyventojams išspręsti briedžio problemą. „Suprantama, kad žmonės išsigando viduryje kiemo radę didesnį už arklį gyvūną. Papasakojau jiems, kad atidarytų visus vartus, patrauktų automobilius ir patys pasitrauktų. Svarbiausia sudaryti sąlygas gyvūnui laisvai pasitraukti. Du vyrai netoli atsistojo ir pradėjo ramiai šnekėti. Negąsdinamas briedis ramiai pradėjo trauktis nuo žmonių ir taip iš lėto buvo išlydėtas iš sodų bendrijos.
Pagalvokite, kas būtų nutikę, jei žmonės būtų mėginę jį gąsdinti... Kiemuose gi buvo stiklinių šiltnamių, automobilių. Nukentėtų ir turtas ir pats gyvūnas“. Anot gamtininko, lygiai taip pat ramiai galima išlydėti gyvūną ir mieste, bet geriausiai pačiam nesistengti to daryti, o skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir laukti specialistų.
Taigi, jei sutikote gyvūną mieste – nelieskite jo ir nebaidykite, jis pats žino, kas jam geriau ir savimi pasirūpins.