Moka skaičiuoti ir suklaidinti kitus paukščius
Ornitologas Julius Morkūnas pastebi, kad gegutinių paukščių yra gana didelis būrys ir jiems visiems būdinga jauniklių palikimo prigimtis. Vis dėlto Lietuvoje gyvena tik viena šių gegučių rūšis. Europoje yra bent dvi tokios rūšys. Pietų ir Šiaurės Amerikoje yra daugiau paukščių rūšių, kurios deda savo kiaušinius į svetimus lizdus.
„Šitas reiškinys, kai į kažkieno lizdą yra sudedami kiaušiniai, ir paukštis, nežinodamas, kad ten yra svetimi kiaušiniai, užaugina gegužiukus kaip savo, vadinamas lizdiniu parazitizmu. Italijoje gyvenančios gegutės deda truputį kitokius kiaušinius, priklausomai nuo ten esančių paukščių, į kurių lizdus deda, rūšių. Lietuvoje gegutės gali dėti kiaušinius į karklinės nendrinukės ar mažosios krakšlės lizdą. Jos deda panašius kiaušinius, kokie būna tame lizde“, - pasakojo J. Morkūnas.
Savo ruožtu ornitologas J. Morkūnas pastebi, kad gegutė, norėdama palikti savo kiaušinį svetimame lizde, atidžiai tyrinėja aplinką ir stebi, kada tikrieji lizdo šeimininkai iš savo gūžtos pasišalina.
„Gegutė nesudės kiaušinio į uoksnių paukščių lizdą, pavyzdžiui, zylės, nes tiesiog jis netilps į inkilą. Jeigu zylė suktų lizdą atviresnėje vietoje, kur nors žolyne ar nendryne, gal ir ten sudėtų. Gegutė seka aplinką, stebi, kur paukštis yra, suranda jo lizdą, palaukia, kol paukštis pasišalins, pavyzdžiui, išskris lesti, ir tada ji greitai padeda savo kiaušinį ir jį palieka“, - pasakojo J. Morkūnas.
Įdomu tai, kad svetimas kiaušinis, nors ir yra gerokai didesnis, vizualiai savo spalva ir raštu beveik nesiskiria. Todėl radę svetimą kiaušinį savo lizde, kiti paukščiai to praktiškai nepastebi.
Išsiritęs gegužiukas skriaudžia „brolius“
Gamtoje taip jau užprogramuota, kad paukščiams svarbu pratęsti giminę ir susilaukti jauniklių, tačiau neturėtume gegutės elgsenos vertinti žmogiškuoju aspektu, pataria ornitologas J. Morkūnas, paklaustas, negi gegutei savo jauniklių visai negaila atiduoti užauginti svetimiems.
Gegutės, anot pašnekovo, nesuka lizdų. Tai galėtų būti viena priežasčių, kodėl jos evoliucijos eigoje taip ir neįprato, neišmoko savo jauniklių išsiperėti ir užauginti pačios: „Mes girdime dažniausiai patinų kūkavimą, nes patelių balsas šiek tiek kitoks yra. Patinai kūkavimu prisivilioja pateles ir po to, kai ateina laikas dėti kiaušinius, gegutės ieško vietos, kur sudėti. Jos pačios lizdo nesuka, ieško, kas jau susisukęs lizdą, žiūri, kad jau būtų išperėti kiaušiniai, bet dar neišsiritę jaunikliai, kad būtų dar tik perėjimo pradžia. Gegužiukas paprastai išsirita viena ar keliomis dienomis anksčiau nei to lizdo kiti kiaušiniai. Gegužiukas išstumia kitų kiaušinius lauk“, - pasakojo J. Morkūnas.
Ornitologas sako, kad išsiritusį gegužinuką svetimo lizdo šeimininkai augina lyg savo jauniklį, nes jie tiesiog turi instinktą rūpintis palikuonimis.
„Jie galvoja, kad tas vaikas yra jų – jie jį šeria, stengiasi juo pasirūpinti kaip tik gali“, - pasakojo ornitologas.
Nors ir svetimas, bet išaugina kaip savą
„Gegužiukai, kai išsirita iš kiaušinių, ne tik išmeta kitus kiaušinius iš lizdo, bet ir sugeba identiškai pamėgdžioti „netikrų tėvelių“ jauniklių balsą ir taip intensyviai tai daro, kad tėvai privalo gegužiuką maitinti intensyviau nei jo brolius. Gegužiukas užauga žymiai didesnis nei jo tėvai“, - sakė pašnekovas.
Jo teigimu, mums, žvelgiant iš žmogiškosios pusės atrodo, kad paukščiai netikrą savo palikuonį turėtų atskirti vizualiai, tačiau paukščių pasaulyje galioja kitokie vertinimo standartai. „Į paukščio galvą neįlįsi ir nepasakysi, ar jis skiria savo jauniklius ar ne, bet išaugina ir ne savus paukščius“, - sakė G. Petkus.