Ūkiniai gyvuliai – irgi asmenybės

Mergina pasakoja, kad idėja įkurti tokią prieglaudą Lietuvoje kilo stebint panašias organizacijas užsienio šalyse. Pernai jai teko apsilankyti Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) veikiančioje prieglaudoje „Farm Sanctuary“, pamatyti, kaip ji atrodo iš vidaus. Tai buvo proga pasvarstyti apie tokios veiklos plėtojimą ir mūsų šalyje.
Viktorija
Pavyzdžiui, vežant į skerdyklą, būna iššoka (galvijas –
red. past
.), pabėga, iškrenta, kartais žmogus kažką randa. Mes triušius išpirkome iš seno dieduko, nes jis neturi jėgų jų toliau laikyti.
„Esu Tauragėje atidariusi „Lesės“ filialą – kačių ir šunų prieglaudą, norėtųsi eiti toliau ir padėti fermos gyvūnams – didžiausiam skaičiui gyvūnų, kurie labiausiai išnaudojami visame pasaulyje. Mane pačią labai žavi triušiai, karvės. Kadangi pati esu veganė (nevalgo jokių gyvulinės kilmės produktų – red. past.), norisi padėti gyvūnams, šviesti visuomenę“, - pasakojo Viktorija.
Gyvūnų teisių aktyvistė Viktorija

Jos teigimu, gyvulių prieglaudų tikslas visame pasaulyje yra panašus: pirma, suteikti jiems maksimaliai geras gyvenimo sąlygas, antra, šviesti visuomenę, parodant, kad ir šie gyvūnai – karvės, kiaulės, vištos - turi jausmus.

„Į tokias prieglaudas atvažiuoja grupės žmonių – moksleivių, suaugusių, tiesiog pabendrauti su karvėmis, kiaulėmis, vištomis, kalakutais. Pamatyti, kad jie, kaip ir šunys, turi savo asmenybes, kad jie nėra bejausmiai produktai“, - pasakojo gyvūnų teisių aktyvistė.

Dirbtų pati

Pasak Viktorijos, iš pradžių svarstyta prieglaudą steigti Tauragėje, kur ji buvo nusipirkusi sodybą, bet paskui išėjo taip, kad teko persikraustyti į Vilnių. Nutarta, kad prieglaudą geriau būtų kurti ne kažkur priemiestyje, o arčiau didmiesčio.

„Vilniuje, manau, atsirastų ir daugiau savanorių, taip pat daugiau žmonių aplink Vilnių gyvena – būtų daugiau atvažiuojančių (pabendrauti su gyvuliais, tiesiog apsilankyti prieglaudoje – red. past.)“, - svarstė mergina.

Šiuo metu yra dairomasi prieglaudai tinkamos vietos Vilniuje ar Vilniaus rajone. Idealiu atveju tai turėtų būti sklypas su sodyba 50 km atstumu nuo Vilniaus. Kaip pasakoja Viktorija, norėtųsi bent jau hektaro žemės, nes iš pradžių, vargu, ar bus galimybė priglausti daug galvijų. Svarstomi du variantai: arba surasti žmogų, kuris sutiktų sodybą parduoti išsimokėtinai, arba tokį, kuris turi apleistą nenaudojamą sodybą ir sutiktų leisti joje laikinai prisiglausti pelno nesiekiančios organizacijos atstovams, leisti ten įkurti gyvulių prieglaudą.
Gyvūnų teisių aktyvistė Viktorija
Į tokias prieglaudas atvažiuoja grupės žmonių – moksleivių, suaugusių, tiesiog pabendrauti su karvėmis, kiaulėmis, vištomis, kalakutais ir pamatyti, kad ir jie, kaip ir šunys, turi savo asmenybes, kad jie nėra bejausmiai produktai.
„Kuo daugiau žemės - tuo geriau, bet taip pat būtų gerai ir sena sodyba su ūkiniu pastatu. Norėtųsi, kad ji nebūtų kaimo viduryje, kad netrukdytų žmonėms. Neįtalpinsi juk gyvūnų į šešių ar dešimties arų žemės sklypą“, - svarstė gyvūnų teisių aktyvistė.
Viktorija svarsto, jog vilniečiai tikrai norėtų atvykti į prieglauda tiesiog pabūti šalia gyvūnų

Paklausta, kaip ji įsivaizduojanti prieglaudos darbą Viktorija svarstė, kad viskas vyktų savanoriškais pagrindais, daug prisidėtų ir ji pati: „Viskas priklauso nuo situacijos, jeigu būtų kur arti kaimo (prieglauda red. past.), gal kaimo žmonės padėtų, gal pavyktų kokį vieną žmogų įdarbinti. Aišku, aš ir pati viską daryčiau – arba važinėčiau, o gal su laiku padarytume vietą ir kur gyventi, kad žmonės galėtų keistis, kelias naktis pernakvoti sodyboje. Juk yra žmonių, kurie nori išvažiuoti į gamtą, pabūti su gyvūnais, pabendrauti. Jeigu atvažiuotų savanorių, galėtų kelias dienas praleisti sodyboje, taip pat ir užsienyje daroma“, - pasakojo Viktorija.

Kaip gyvūnai būtų gelbėjami?

Skelbimas, kad tokiam tikslui ieškoma sodyba, socialiniuose tinkluose paskelbtas neseniai, todėl atsiliepusių su pasiūlymais dar nebuvo. Be to, Viktorija mąsto realistiškai – kadangi tai didelis turtas, žmonių, siūlančių sodybą tokiam tikslui, gali ir neatsirasti. Nepaisant to, pagalba gyvūnams vyksta ir dabar, be to, tikimasi, kad atsilieps žmonių, norinčių prisidėti kitokiais darbais.

„Pati seniau esu išgelbėjusi du triušius, kurie persirgo maru ir negali būti suleisti su kitais triušiais. Prieš porą dienų paskelbiau, kad ieškomi laikini namai išgelbėtiems triušiams, atsirado septyni žmonės, kurie galėtų laikinai priglausti. Labai faina, kad yra toks susidomėjimas. Kiti žmonės daiktais parėmė“, - žmonių gerumu džiaugėsi pašnekovė.

Kaip gyvūnai atkeliautų į norimą įsteigti prieglaudą? Mergina sako kalbėjusi su Tauragės veterinarijos tarnyba, jie tikino, kad didžiosiose fermose-skerdyklose laikomi galvijai nėra laikomi labai blogomis sąlygomis. Kaip yra iš tikrųjų Viktorija teigė nežinanti, nes pačiai tokiose fermose lankytis neteko. Tačiau, jos teigimu, užsienyje taikoma praktika, kad kartais galvijai yra paimami iš fermų arba į prieglaudas atkeliauja kitokiais būdais.
Citata
Yra svarstomi du variantai – arba surasti žmogų, kuris sutiktų sodybą parduoti išsimokėtinai, arba gal atsirastų tokių, kurie turi apleistą nenaudojamą sodybą ir sutiktų joje laikinai leisti prisiglausti pelno nesiekiančios organizacijos atstovams, leidžiant ten įkurti prieglaudą gyvūnams.

„Nežinau, kaip tai vyksta, ar susitaria (su skerdyklomis – red. past.), ar atiduoda – būna įvairių situacijų. Pavyzdžiui, vežant į skerdyklą, būna iššoka (galvijas – red. past.), pabėga, iškrenta, kartais žmonės randa. Mes triušius išpirkome iš seno dieduko, nes jis neturi jėgų jų toliau laikyti“, - pasakojo Viktorija.

Pašnekovė mini ir socialiniame tinkle „Facebook“ matytą atvejį, kai viena mergina rinko pinigus, kad galėtų išpirkti karvę. Mergina siekė, kad gyvulys nepatektų į mėsininkų rankas.

„Karvė yra jauna – dviejų metų, bet ji jau nebesiveršiuoja ir neduoda pieno, todėl bobutė norėjo į skerdyklą atiduoti... Taip pat buvo vienas atvejis, kai moteris turėjo septynias apleistas ožkas, kurios sulaukėjo ir ėdė vos ne metalą – būna tokių neįgalių žmonių, kurie neprižiūri savo galvijų“, - pasakojo gyvulių prieglaudos idėjos autorė.

Kviečia prisidėti visus norinčius

Paklausta, iš kur prieglauda gautų lėšų galvijų išlaikymui, Viktorija pripažino, kad visų niuansų nėra iki galo apgalvojusi, tačiau pateikė pavyzdį, kaip išsilaiko jos įsteigtas „Lesės“ filialas Tauragėje. Organizacija gyvuoja iš 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramos pelno nesiekiančioms organizacijoms ir pagalbos prašymų visuomenei.

Visi kas norėtų prisidėti prie merginos papasakotos vizijos įsteigti Vilniuje prieglaudą fermos gyvūnams, kviečiami pasisakyti organizacijos „Tušti narvai“ Facebook paskyroje arba parašyti pačiai Viktorijai jos el. paštu n.numa1@gmail.com.

GRYNAS.lt primena, kad Kaišiadorių rajone, Paltininkų kaime yra įsikūrusi sodyba, kurioje natūralios mirties gali sulaukti senyvos karvės. Apie šią įgyvendintą iniciatyvą GRYNAS.lt jau yra rašęs.