Su G. Visalga buvo susijusi stambaus masto kyšininkavimo istorija. STT nustatė, kad Utenos urėdo postas kainavo 100 tūkstančių litų. Toks kyšis buvo sutartas norint konkrečiam pretendentui užimti šią kėdę. G. Visalga buvo apklaustas šioje byloje kaip liudytojas, o Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai sausio 8 dieną Generalinei urėdijai nurodė dėl G. Visalgos atlikti tarnybinį patikrinimą.
Būtent dėl to jam, GRYNAS.lt šaltinių teigimu, turėjo būti paskirta tarnybinė nuobauda, tačiau komisija išvadų pateikti nespėjo. O kaip teigia šaltiniai, ketinta G. Visalgai skirti griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo.
G. Visalga aplinkos ministro pavedimu buvo nušalintas nuo visų vykstančių konkursų, kur galėtų daryti įtaką.
Mįslingai patenkintas prašymas
„Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkščius pažeidimus arba pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo treji metai“, - rašoma Valstybės tarnybos įstatyme.
Taigi jeigu G. Visalga iš tarnybos būtų atleistas už tarnybinį pažeidimą ir jam būtų skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda, jis valstybinėje sistemoje negalėtų dirbti trejus metus. Tačiau G. Visalga iš darbo išėjo savo noru, o generalinis urėdas net nesulaukęs komisijos, kuri turėjo skirti tarnybinę nuobaudą, išvadų patvirtino tokį pavaldinio prašymą.
Pasak GRYNAS.lt kalbintų teisininkų, generalinis urėdas galėjo palaukti 14 dienų ir per tą laiką netvirtinti asmens prašymo. Išėjimas savo noru nesudaro kliūčių siekiant toliau dirbti valstybės tarnautojo darbą.
GRYNAS.lt šaltinių žiniomis pirmadienį specialiai sudaryta komisija, tyrusi, kokią tarnybinę nuobaudą G. Visalgai paskirti, turėjo skelbti savo sprendimą. Tačiau panašu, kad G. Visalga buvo greitesnis ir anksti ryte atnešė generaliniam urėdui prašymą išeiti iš darbo savo noru, o urėdas jį patenkino.
Teisiškai atleidimas – daug blogiau nei išėjimas savo noru
Darbo teisės specialistas, advokatas Nerijus Kasiliauskas GRYNAS.lt teigė, kad vadovas galėjo 14 dienų netenkinti pavaldinio prašymo ir per jas skirti tarnybinę nuobaudą, o už pažeidimą atleistas iš darbo valstybės tarnautojas tris metus negalėtų dirbti valstybės tarnyboje. Dabar tarnautojas gali valstybės įstaigoje įsidarbinti kad ir kitą dieną.
„Yra teismų praktika, jeigu konkuruoja du atleidimo pagrindai, vadovas renkasi, kurį taikyti. Privalu yra atleisti po 14 dienų, kitaip tariant, savo noru gali tarnautojas išeiti įspėdamas vadovą prieš 14 dienų ir vadovas gali pareikalauti, kad tarnautojas 14 dienų dirbtų. Jeigu per jas paaiškėja tarnybinis pažeidimas ir yra išvada, vadovas neprivalo tenkinti prašymo, o gali atleisti už pažeidimą. Nebent per 14 dienų nebūtų pateikta išvadų. Jeigu valstybės tarnautojas yra atleidžiamas už šiurkštų pažeidimą, jis tris metus negalėtų dirbti valstybės tarnyboje, jam yra neigiama pasekmė. Privačiam sektoriui tai neturi jokios teisinės reikšmės, o valstybės tarnyboje turi didžiulę reikšmę. Išėjęs savo noru gali kad ir kitą dieną į kitą valstybės įstaigą įsidarbinti ir sėkmingai dirbti“, - sakė N. Kasiliauskas.
Darbo teisės specialistė, advokatė Jurgita Venckutė GRYNAS.lt taip pat patvirtino, kad skirtumas tarp išėjimo iš darbo savo noru ir atleidimo už tarnybinę nuobaudą yra didžiulis.
„Tokiam prašymui taikomas 14 kalendorinių dienų terminas. Tai reiškia, kad vadovas 14 dienų gali neatleisti pagal prašymą. Ir per jas gautų išvadų pagrindu jis gali priimti sprendimą dėl atleidimo kitu pagrindu. Jeigu valstybės tarnautojas yra atleidžiamas už šiurkštų nusižengimą, jam atsiranda apribojimai ateityje. Apribojimai gali išlikti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, baudžiamosios atsakomybės taikymas vėliau, jeigu bus taikoma baudžiamoji atsakomybė tam tarnautojui“, - kalbėjo J. Venckutė.
Generalinis urėdas: kas už tokius dalykus atleidžia iš darbo?
Generalinis miškų urėdas R. Prūsaitis GRYNAS.lt teigė, kad tarnybinė nuobauda, jo nuomone, neturėtų būti atleidimas iš darbo, nors konkrečių išvadų jis kol kas neturi ir nežino, ką nusprendė komisija.
„Šiandien arba ryt turėčiau gauti tos komisijos išvadas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Aš pats galvojau, kad jeigu jo nėra, tai gal jos ir nereikia. Bet dabar bandome išsiaiškinti, kad vis dėlto reikės, kad ir jam jau nesant parašyti kažkaip“, - sakė R. Prūsaitis.
Paklaustas, kodėl patenkino prašymą išeiti iš darbo savo noru, jeigu tarnybinė nuobauda galėjo būti ir atleidimas iš darbo, kuris užkirstų galimybę toliau dirbti valstybės tarnyboje, generalinis urėdas svarstė, kad nuobauda bus ne tokia, nors komisijos išvadų dar neturi: „Ne, man atrodo, nežinau. Neturiu komisijos išvadų kol kas. Kiek teko domėtis, kas ten buvo, tai ten apklaustas kažkur paprastu liudytoju. Suprantat. Ten tikrai neturėtų būti atleidimas iš darbo, tokia nuobauda. Jeigu už tokius dalykus pradėsime atleidinėti iš darbų žmones, tai kas čia gausis? Ten, matyt, tarnybinė nuobauda pastaba gal, gal papeikimas daugiausiai.“
Aplinkos ministras: kol aš dirbu, jis į valstybės tarnybą negrįš
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas GRYNAS.lt teigė, kad nors teisiškai durys į valstybės tarnybą G. Visalgai nėra užvertos, kol jis dirba ministru, šis žmogus į miškų sistemą negrįš.
„Reikia įvertinti visas aplinkybes, bet teisiniai kazusai kitą kartą irgi yra tokie. Jeigu žmogus išreiškia valią, pats pasitraukia. Juo labiau tokiomis aplinkybėmis netenkinti jo prašymo, vėl būtų keista. Suprantu tiesioginį vadovą, jis irgi neturėjo pasirinkimo. Nedrįsčiau drąsiai teigti, kad jis gali grįžti į valstybės tarnybą. Įstatyme yra visas straipsnis apie reputaciją ir priimantis vadovas turi į tai atsižvelgti. Jis savo reputacijai pakenkė, juo labiau, kad jis yra minimas ir ikiteisminio tyrimo byloje, todėl nėra jam durys į valstybės tarnybą tokios atviros, kaip gali atrodyti. Nėra gerai, jis yra padaręs pažeidimą, formaliai – taip, jis išėjo savo noru, bet yra žinomos visos aplinkybės“, - sakė K. Trečiokas.
Ministras yra įsitikinęs, kad G. Visalgai durys į miškų sistemą užtrenktos: „Kol aš dirbu ministru, jis negrįš – aš taip drįsčiau teigti. Mano giliu įsitikinimu, taip negalima paimti ir nusiplauti lyg nieko nebūtų buvę. Akivaizdu, kad yra buvę ir anksčiau keistų atvejų. Man keista, kaip jis iš viso dirbo iki šio laiko. Šiaip aš jo nepažįstu, bet kai pasidomėjau ir paskaičiau, kokiose istorijose jis dalyvavo anksčiau, labai keista, kad iš viso dar dirbo valstybės tarnyboje.“
Nemalonumai su policija lydėjo ir anksčiau
Pareigūnų duomenimis, G. Visalga galimai kyšį siūlė siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už KET pažeidimą - vairuodamas naudojosi mobilaus ryšio telefonu.
GRYNAS.lt primena, kad galimas kyšio policininkams siūlymas – nevienintelė kompromituojanti istorija G. Visalgos biografijoje.
2013 metų vasario 15 d. policijos pareigūnams sustabdžius jo automobilį buvo nustatytas 1 promilės girtumas.
2008 metais jis sukėlė avariją ir pasišalino iš įvykio vietos, kai pareigūnai jį sulaikė, jam buvo nustatytas 3,12 promilės girtumas. Tuomet pareigūnas atsipirko kelių tūkstančių litų bauda.