JAV vyriausybės atstovai sveikino moksleivį už jo analizę, tačiau teigė, jog šiuo metu koncentruojamasi į išteklių taupymą vis daugiau veiklų perkeliant į elektroninę erdvę. GRYNAS.lt žurnalistams pasiteiravus paaiškėjo, jog tos pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos Vyriausybės atstovai.
Tyrė rašalo sunaudojimą
Ruošdamas projektą savo mokyklos mokslo mugei 14-metis Suviras Mirchandanis suko galvą, kaip savo mokyklai padėti sumažinti atliekų kiekį ir sutaupytų pinigų. Jis nustatė, jog didžiausias dėmesys siekiant sutaupyti ir sumažinti poveikį aplinkai buvo skiriamas popieriui, pavyzdžiui, spausdinant ant abiejų lapo pusių ar naudojant perdirbtą popierių. Tačiau niekas neatsižvelgė į rašalo sunaudojimą.
Pabaigęs savo analizę, S. Mirchandanis nustatė, jog naudojant „Garamond“, kuriuo užrašytų raidžių linijos yra žymiai siauresnės, visos apylinkės mokyklos sunaudotų 24 proc. mažiau rašalo ir taip sutaupytų 21 tūkst. dolerių (apie 53 tūkst. litų) per metus.
Įsimintinas darbas
Vaikinas nusiuntė gautus rezultatus į „Journal for Emerging Investigators“ - Harvardo universiteto studentų kuruojamą žurnalą apie aukštesnių klasių moksleivių atliktus originalius tyrimus. Žurnalo redaktoriai paragino S. Mirchandanį pritaikyti savo formules JAV vyriausybės įstaigų išlaidoms.
Vienas JAV valstybės tarnautojas per metus vidutiniškai atspausdina 7,2 tūkst. lapų, o metinės vyriausybės išlaidos spausdinimui siekia neįtikėtinus 1,8 mlrd. dolerių (apie 4,5 mlrd. litų). Iš šių apie 467 mln. dolerių (apie 1,2 mlrd. litų) yra išleidžiami spausdintuvų rašalui – pagal S. Mirchandanio skaičiavimus, pakeitus dažniausiais naudojamą „Times New Roman“ į „Garamond“, būtų galima sutaupyti 136 mln. dolerių (apie 339 mln. litų). Jeigu „Garamond“ naudotų ir visų penkiasdešimties valstijų vyriausybės būtų sutaupyti papildomi 234 mln. dolerių (apie 583 mln. litų).
JAV vyriausybės spausdinimo biuro ryšių su visuomene departamento vadovas Gary Somersetas sakė, jog S. Mirchandanio atliktas darbas yra „nepaprastas ir įsimintinas“. Tačiau paklausus, ar padalinys keis naudojamą šriftą, jis teigė, jog tokių planų nėra, o pats biuras stengiasi prisidėti prie poveikio aplinkai mažinimo perkeldamas kuo daugiau veiklų į elektroninę erdvę.
„1994 m. per dieną atspausdindavome 20 tūkst. dokumentų, o šiandien tik apie 2,5 tūkst.“, - sakė G. Somersetas.
Keliasi į elektroninę erdvę
„Vyriausybė siekia kuo daugiau savo veiklų perkelti į elektroninę erdvę, taip atsisakant popieriaus. Pavyzdžiui, Vyriausybės priimti teisės aktai registruojami tik elektroniniu būdu, juos premjeras bei ministrai pasirašo elektroniniu parašu. Taip pat nuo šių metų Vyriausybės kanceliarijos padaliniai nebegauna popierinių dokumentų originalų. Apie naujai gautus ir rengėjų išsiųstus dokumentus padaliniai informuojami tik el. paštu ir elektroninėje erdvėje“, - rašoma Vyriausybės Spaudos tarnybos atsakyme žurnalistams.
Pasak Vyriausybės atstovų, šios institucijos kanceliarijos darbuotojai aktyviai laikosi „Žaliosios Vyriausybės“ principų, tarp kurių yra ir raginimų dokumentus skaityti kompiuteriuose, spausdinti ant abiejų lapo pusių, o registruojami tik elektroniniai Vyriausybės priimti teisės aktai.