GRYNAS.lt ir Vilniaus dailės akademija (VDA) pristato naują straipsnių ciklą – „Genialios idėjos“. Čia pateiksime VDA Dizaino, Kostiumo dizaino, Tekstilės ir Stiklo katedrų magistro darbus, kuriuose daug dėmesio skiriama ekologijai, vartotojiškumo problemai. Tarp šių darbų bus ir tokių, kuriuose mėginama ieškoti kultūros ar asmenybės apraiškų viename ar kitame daikte, arba tiesiog išties genialių idėjų.
Mados pasaulis – neatsiejama kiekvieno mūsų gyvenimo dalis. Deja, į neviltį varo informacija, kokią skriaudą mūsų planetai daro mados industrija. Masinė tarša, lyg ant mielių auganti vartotojiškoji visuomenė, jau nekalbant apie tai, kokia kaina sumokama, kad būtų užaugintos vienos ar kitos medžiagos, iš kurių siuvami drabužiai. Taigi natūralu, kad viena aktualiausių šiandienių ekologijos temų susijusi su mada, su neatsakinga drabužių gamyba ir besaikiu vartojimu.
Į šią problemą iš arčiau pažvelgė Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros 24-erių magistrė Sandra Alutytė. Būtent jos darbo „Žmogus ir trikotažo produktas“ praktinę dalį – žmogui „draugiškų“ trikotažinių drabužių kolekciją „Dozė natūralumo“ – ir pristatome antroje straipsnių ciklo „Genialios idėjos“ dalyje.
„Drabužiai, pagaminti iš sinteninių pluoštų – naftos chemijos produktų – arba natūralių pluoštų, kurie paveikti chemiškai, daro neigiamą poveikį žmogaus organizmui. Dažnas atvejis, kai po kurio laiko pasireiškia visa to padariniai – alergija ar kitų ligų simptomai“, – sakė S. Alutytė.
Būtent ši ypač aktuali problema, pasak merginos, ir turėjo įtakos kuriant prêt-à-porter trikotažinių drabužių kolekciją. Didžioji dalis kūrinių pagaminti iš bambuko ir kitų natūralių medžiagų. Jos ekologiškai užaugintos, saugiai perdirbtos, patogios dėvėti, ilgaamžės, biologiškai suyrančios. Šios medžiagos teigiamai veikia žmogaus organizmą, yra itin higieniškos, turi antialergizuojančių, antibakterinių savybių, puikiai praleidžia orą ir nesulaiko drėgmės.
Apžiūrint kolekciją kilo klausimas, kodėl joje vyrauja tik šviesios spalvos. Dizainerė į šį klausimą suskubo atsakyti, jog vyrauja natūralios gamtos spalvos. „Ypač šviesūs balti, gelsvi, rusvi atspalviai – tai vanilės, medžio plaušo, natūralios medvilnės, odos spalvos. Atsisakoma ryškių, tamsių spalvų, nes siekiant išlaikyti jų ilgaamžiškumą gali būti naudojamos kancerogeninės medžiagos“, – teigė pašnekovė ir paaiškino, kad tokia kolekcijos spalvų gama nekelia pavojaus žmogaus sveikatai, yra praktiška, ypač karštą vasarą.
„Dozę natūralumo“ sudaro mezginių ir nėrinių ansambliai. Joje nedaug detalių, patogios konstrukcijos, išbaigtas dizainas. Čia, kaip ir gamtoje, vyrauja banguojančios, plazdančios formos, draperijomis, raukiniais, klostėmis kuriami drabužių siluetai. Eksperimentuojama su pridėtinėmis ažūrinėmis, nėriniuotomis detalėmis, kurios gaminiams suteikia originalumo, jautrumo, žaismingumo“, – natūralumo, ramybės ir komforto simboliu vadinamą kolekciją apibūdino S. Alutytė.
Baigdama ją pristatyti jaunoji dizainerė patarė prieš įsigyjant vieną ar kitą drabužį pirmiausia atkreipti dėmesį į jo sudėtį. Iš tiesų pats laikas būtų pradėti domėtis, ką dėvime, kur vienas ar kitas apdaras nukeliaus, kai taps nebereikalingas, ir užuot pirkus daug, rinktis mažiau, bet organinių, perdirbamų medžiagų drabužius.