GRYNAS.lt, bendradarbiaudamas su Vilniaus dailės akademija (VDA), tęsia straipsnių ciklą „Genialios idėjos“. Čia pateikiame VDA Dizaino, Kostiumo dizaino, Tekstilės ir Stiklo katedrų magistro darbus, kuriuose daug dėmesio skiriama ekologijai, vartotojiškumo problemai.
Naujų technologijų įtaką baldų dizainui ėmusi analizuoti VDA Kauno dailės fakulteto Dizaino katedros magistrė Inga Valentinienė teigė ieškojusi galimybių, kaip pasitelkus naujas technologijas sukurti ekologišką gaminį, naudojant naujas, perdirbamas medžiagas. Ieškodama didesnio kontrasto, išreiškiančio laiko įtaką baldų dizainui, moteris suprojektavo etnostiliaus baldus, kuriems gaminti panaudojo, kaip ji pati teigė, vieną tinkamiausių šiam projektui medžiagų – linų plaušo plokštę.
Domėdamasi naujomis technologijomis baldų pramonėje, naujausiomis baldų ir interjero dizaino tendencijomis, dizainerė pastebėjo, kad norimas produktas turi būti ekologiškas, stilingas ir funkcionalus vienu metu. Pasak jos, naujausios technologijos teigiamai veikia šį procesą ir suteikia plačias galimybes apdirbant įvairias medžiagas.
„Kompiuteriais programuojami apdirbimo centrai gali atlikti bet kokią, kartais, atrodytų, neįmanomą įveikti užduotį. Lazeriu išpjaustytos skirtingų medžiagų gaminio dalys, tarsi konstruktoriaus detalės montuojamos be jokių varžtų ar medsraigčių, jos tiesiog įspraudžiamos viena į kitą. Taip gaunamas natūralumo ir šiuolaikinių technologijų mišinys. Kuo toliau, tuo labiau galvojama apie ekologiją, didėja natūralių medžiagų paklausa, o pastaroji turėjo įtakos etnodizaino populiarumui, senovinių junginių baldų konstrukcijoms taikyti“, – dėstė I. Valentinienė.
Įkvepiančios linų savybės
Kalbėdama apie linų plaušo plokštės tinkamumą baldams gaminti, I. Valentinienė pabrėžė, kad linai įkvepia ir savo natūralia spalva, frakcijos faktūra, suderinamumu su kitomis natūraliomis medžiagomis, be to, jos teigimu, tai puiki medžiaga tautiškumui pabrėžti.
„Etnostiliui būdingas masyvumas, taigi visiškai pasiteisina linų plokštės storis. Be to, ji labai lengva ir apskritai baldų pramonėje ši plokštė galėtų pakeisti korėtąją, kurios gamyba yra gana sudėtinga“, – sakė dizainerė.
Jos įsitikinimu, naudojant linų plaušo plokštes baldams gaminti, būtų galima atgaivinti ne tik linų auginimo tradicijas šalyje, bet ir nemažą dalelę gamtos. O šias plokštes, kaip teigė darbo autorė, remdamasi atliktais tyrimais, galima gaminti ir Lietuvoje veikiančiuose plokštynuose ir taip sumažinti baldų gamybos sąnaudas.
Etno raštai ir stiklo nauda
Atlikusi bandymus dėl linų plaušo plokštės tinkamumo baldams gaminti, I. Valentinienė gautus rezultatus pritaikė praktiškai.
Jos sukurti baldai – suolas, kėdutė, stalelis ir modulinė komoda – lengvai sudedami ir išardomi, dėl to juos paprasta laikyti ir transportuoti, o gamybai panaudotos medžiagos visiškai perdirbamos.
Gamindama suolą ir kėdutę autorė naudojo varnelių motyvus, kurie įkvėpti tautinių juostų audimo raštų. „Juostose labai dažnai atsikartodavo žalčio motyvas. Tai trikampiais dantytos juostos, kurios susijungdamos dažnai sudaro ir rombelius. Juos, įkvėptus ne tik audimo raštų, bet ir etnokultūroje naudotų metalinių apkaustų formų, naudojau kurdama stalelį ir komodą“, – pasakojo dizainerė.
Modulinės komodos kojelės uždedamos ir nuimamos vienu pasukimu, taip pat gali būti reguliuojamas aukštis. Baldų kūrėja sakė, kad modulius galima jungti šonais pasirinkus vieną aukštį ar net skirtingus, dėti vieną ant kito, jungti kampu, jei tai leidžia interjero išplanavimas, ir panašiai modeliuoti sau patogiais būdais.
Panaudoti stiklą šiuose balduose, pasak dizainerės, būtina, kad būtų vizualiai palengvintas bendras gaminių vaizdas ir nekonkuruotų su linų plaušo plokštės faktūra. „Be to, stiklas turi savybę ištirpti aplinkoje. Susiliedamas su ja jis puikiai prisiderina prie bet kokios spalvos, faktūros ar medžiagiškumo, o lininės baldų detalės, ypač suolo, kėdės, dėl šios stiklo savybės pakimba erdvėje“, – stiklo pranašumus vardijo I. Valentinienė.