Labai pigus šildymas ir kūriko dalia ar didelės investicijos, tačiau komfortiška buitis? Tiek pasirinkusieji tradicinius kietojo kuro katilus, tiek pasitelkusieji žemės gelmių – geoterminę energiją ginkluojasi savais argumentais.
Vertybė – komfortas
Pastarasis pastatų šildymo būdas Lietuvoje dar tik skinasi kelią, tačiau jau spėjo užgyventi nemenką būrį tiek aršių skeptikų, tiek ištikimų šalininkų.
Geoterminio šildymo sistemas siūlantys gamintojai ir montuotojai deklaruoja, kad tai yra patikima, taupu, pažangu ir ekologiška. Tačiau kokiais pastebėjimais galėtų pasidalyti patys vartotojai?
Dažniausiai diskutuojant apie geoterminio šildymo privalumus ir trūkumus pasitelkiamas neva nenuginčijamas ekonominis faktorius – kad nemenkos pirminės investicijos niekada neatsipirks.
„Iš tiesų neskaičiavome, per kiek laiko mums tai atsipirks, – neneigė Klaipėdos priemiestyje įsikūrusi Eglė Rekašienė, kurios šeima savo būstui pasirinko vadinamąją gruntas–vanduo šildymo sistemą. – Vienas svarbiausių kriterijų buvo komfortas, tiesiog nesinorėjo tarnauti namui, be to, ganėtinai dažnai tenka išvykti. Todėl nusprendėme pataupyti kitur, bet įsirengti geoterminį šildymą.“
Įdarbina ir saulę
Maždaug prieš trejus metus įdiegta geoterminio šildymo sistema sutuoktiniams atsiėjo 40 tūkst. litų. Pasak Eglės, be abejonės, šiandien ji kainuotų gerokai pigiau.
Be to, kaip pripažino pašnekovė, tobulėjant technologijoms, šiandien vartotojai jau turi daugiau alternatyvų. „Tuo laiku, kai mes kūrėmės, geoterminis šildymas apskritai buvo naujovė“, – šypsojosi Eglė.
Dar papildomus 7 tūkst. litų šeima investavo į jautrius sensorinius jutiklius, kurie yra kiekvienoje namų šildomoje patalpoje, įskaitant ir garažą.
„Šie jutikliai bemat reaguoja į kambario temperatūrą. Todėl kai saulė prišildo patalpas ir temperatūra pakyla aukščiau nei 20 laipsnių, šilumos siurblys automatiškai išsijungia. Taip, tai papildoma investicija, bet ji mums leidžia ženkliai sutaupyti, nes dalis patalų orientuotos į vakarinę ir pietinę puses, per vitrininius langus saulėtomis dienomis jos puikiai prišildomos“, – patyrė moteris.
Išlaidos negąsdina
Eglė palygino, jog pasitelkus šiuos jutiklius per vieną žiemos sezoną išlaidas pavyko sumažinti net 30 proc.
Vienintelis trūkumas, pripažino pašnekovė, jog dingus saulei, tenka šiek tiek lukterti, kol atvėsusios grindys vėl įšyla. Tačiau kadangi didžiojoje dalyje patalpų išlietas dekoratyvinis betonas, kuris puikiai praleidžia šilumą, didelio nepatogumo namų šeimininkai dėl to nejaučia.
Sutuoktiniai kas mėnesį fiksuoja, kiek išleidžia už suvartotą elektros energiją. Šilumos siurblio „suvalgoma“ elektra nėra atskirai išskirta. Šildomas namo plotas siekia 180 kv. m.
„Štai šį šildymo sezoną už visą sunaudotą elektrą kas mėnesį mokėjome vidutiniškai 500–600 litų. Paskaičiavome, kad šildymui iš jų išėjo maždaug 350–400 litų. Tiesa, naudojamės ne tik dieniniu ir naktiniu tarifu, bet ir turime specialų mokėjimo planą “Namai+„, kuris taip pat padeda šiek tiek sutaupyti“, – aiškino Eglė.
Ne šildymo sezonu už bendrą elektrą šeima vidutiniškai sumoka 150–170 litų. Kaip pastebėjo pašnekovė, keturių asmenų šeima karštą vandenį naudoja netaupydama, be to, namuose įdarbinama gausybė elektrinių buities prietaisų, pradedant virykle, džiovykle ir baigiant žoliapjove.
Gelbėtų židinys
Ar Eglė galėtų patvirtinti, jog geoterminio šildymo sistema dažnai išeina iš rikiuotės?
Pašnekovė neneigė, jog per dvejus metus pagalbos į aptarnaujančią tarnybą teko kreiptis gal trejetą kartų. Tačiau esą tai buvę menki nesklandumai.
„Būna, kad nukritus slėgiui, siurblys “nebesupranta„ kas vyksta ir automatiškai išsijungia“, – vieną priežasčių įvardijo moteris.
Tokiais neprognozuojamais atvejais šeimą gelbėtų židinys.
Eglė pripažįsta, jog, be gausybės privalumų bei galimybių, ši šildymo sistema turi ir minusų. Kad ir tai, jog valdymo sistema gal net pernelyg automatizuota ir sudėtinga.
Eglės nuomone, nemažas minusas, jog šiai šildymo sistemai teko paaukoti dalį sklypo.
Būsto šeimininkai turėjo galimybę rinktis kiek mažiau išlaidų reikalaujantį horizontalų kolektorių, o ne gręžinius, tačiau jie „suvalgė“ 6 iš 10-ies arus žemės sklypo – šioje dalyje nebus galima sodinti medžių, kloti trinkelių ir panašiai.
Pasveria ne viską
Maždaug 1200 litų. Tiek už malkas visam šiam šildymo sezonui tikino paklojusios kitos dvi pašnekovės, taip pat gyvenančios individualiuose namuose.
Vieno jų plotas siekia 160 kv. m, kito – 240 kv. m, tačiau pastarajame sumontuotas modernus kieto kuro dujų generacinis katilas.
Motyvus, jog šildytis kietuoju kuru, šiuo atveju – malkomis, gerokai pigiau, E.Rekašienė vertina rezervuotai.
„Taip gali pasirodyti tik iš pirmo žvilgsnio. Kažkas tą kurą turi atvežti, jį reikia paruošti, po to – kažkur sandėliuoti, reikia specialios patalpos. Juk visa tai taip pat kainuoja. Geras katilas, jo montavimas irgi nepigiai kainuoja. Be to, besišildantieji kietu kuru ne šildymo sezonu karštam vandeniui „pasigaminti“ dažniausiai naudoja elektrą, tačiau apie šias išlaidas užmiršta", – kalbėjo pašnekovė.