Apžvelgė, kur ir kiek prisnigo
Meteorologė V. Ralienė, apžvelgdama praėjusio savaitgalio orus visoje Lietuvoje, pirmiausiai atkreipė dėmesį, kad jie buvo labai nevienodi. Vienur sniego susidarė daug, kitur - mažai.
„Penktadienį vakare storiausia sniego danga buvo Žemaitijoje – iki 10-12 cm, kitur to sniego buvo nedaug – 1-5 cm, o pajūryje išvis nebuvo. Per šeštadienio atodrėkį sniego danga sumažėjo dvigubai, per dieną sniegas buvo tiesiog „sugraužtas“, buvo kritulių lietaus pavidalu ir buvo šilta. Daug kur liko tik sniego lopai. Lazdijuose ir Laukuvoje, kur buvo pati storiausia sniego danga, ji sumažėjo perpus – iki 5-6 cm”, - sakė meteorologė.
Jos teigimu, visai kitoks buvo praėjęs sekmadienis. Pradėjo labiau šalti, sustiprėjo vėjas ir ėmė smarkiau snigti.
„Iškritusio sniego kiekis nebuvo labai didelis – 2-3 mm, jeigu būtų ramu, visur būtų prisidėję 2-3 cm šviežio puraus sniego. Kadangi buvo labai vėjuota, vėjo gūsiai siekė 15-19 m/s arba 50-70 km/ val., vėjas visą šviežią purų sniegą nešė ir sniego danga susiklostė labai netolygi. Iš lygesnių vietų jis buvo tiesiog nuneštas ir sukauptas kur nors patvoriais, ten, kur tik rasdavo kliūtį – susidarė pusnys, ant kelių – sniego liežuviai, kurie pablogino eismo sąlygas“, - pasakojo V. Ralienė.
„Pirmadienio rytą sniego danga tokia, kokią mes palikome prieš savaitgalį. Daugiausiai sniego yra Žemaitijoje, apie Laukumą, Telšius (8-10 cm), jo padaugėję rytiniame Lietuvos pakraštyje, keliaujant nuo Biržų, pro Ignaliną, Rokiškį, Švenčionis, per Vilnių link Varėnos. Visas tas pakraštys, kur sniego buvo prieš tai labai nedaug, dabar turi 5-8 cm. Tai graži sniego danga, bet gal geram slidinėjimui jo dar ir mažoka“, - svarstė pašnekovė. Paklausta, o kiek gi reikėtų to sniego, kad slidininkai džiaugtųsi, svarstė, kad, ko gero, pakaktų apie 20 cm. Tuomet jau iš po sniego nebelįstų senos šakos, pernykštė žolė, taigi slidės nesibraižytų.
Mažiausiai sniego šiuo metu yra Vidurio Lietuvoje, lygumose – Utenoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Kėdainiuose, Raseiniuose – 1-3 cm. „Dar žolė kyšo iš po sniego, nėra labai gražios baltos dangos“, - pridūrė V. Ralienė. Laikinojoje sostinėje sniego danga šiuo metu siekia apie 5 cm, o Vilniuje – apie 7 cm.
„Atrodė, kad sekmadienį labai smarkiai snigo, tačiau snygiai netruko ilgai, taigi per tiek laiko labai daug ir neprisnigo“, - paaiškino specialistė.
Ką žada šiai savaitei?
Šią savaitę vyraus švelniai žiemiški orai – vėjas nurims, kur ne kur snyguriuos, bet nestipriai. Artimiausiomis dienomis neigiama temperatūra vyraus tik naktimis, dieną bus nuo nulio iki kelių laipsnių šilumos.
„Iš negausaus sniego vaikams bus galima nusilipdyti senį besmegenį, o mums, eiliniams gyventojams, nebus patogus temperatūros svyravimas – perėjimas per nulį. Naktimis ir rytinėmis valandomis patižęs sniegas užšals, dėl to bus plikledis, bus slidu“, - perspėjo meteorologė. Prognozuojama, kad šią savaitę kritulių kiekis bus nedidelis, todėl ir sniego nebus daug.
„Kai kuriomis dienomis lengvai pasnyguriuos, bet daug sniego nebus. Kad ateinantį savaitgalį sniego danga ryškiai padidėtų, tikrai to nesimato. Tačiau savaitgalį gali būti vėsiau, tiek naktį, tiek dieną temperatūra neperlips į teigiamą“, - atkreipė dėmesį meteorologė.
Nors sniego šią savaitę daug neprognozuojama, mėgstantys slidinėti randa kaip suktis iš padėties – ieško atokesnių miškelių, vietų, kurios yra uždaresnės.
„Tikrai žinau, kad slidinėjimo mėgėjai randa takelius kur nors miškuose, kur sniego yra daugiau negu atvirose vietose. Kaip ten sakoma: kas ieškos (sniego – red. past.), tas ras. Tik Vidurio Lietuvos gyventojams lygumose jo rasti bus sudėtingiau, nes ten jo būna labai nedaug“, - pabrėžė V. Ralienė.
Slidininkas: žiema mus truputį pavedė
Savo ruožtu daugiau kaip 40 metų į slidinėjimo žygius kiekvieną žiemą einantis, „Snaigės“ žygių organizatorius Algimantas Jucevičius GRYNAS.lt pripažino, kad sniego anksčiau būta daugiau, todėl šie metai slidininkų nelepina. Tiesa, ir pernai buvo liūdnoka, pavyko surengti tik 6 žygius. O štai užpraeiti metai žygių skaičiumi buvo rekordiniai, slidinėta nuo gruodžio iki pusės balandžio ir iš viso surengta net 20 žygių.
A. Jucevičius viliasi, kad ateinantį savaitgalį, vasario 16-ąją, pavyks suorganizuoti ir dar vieną žygį: Šią minutę dar negaliu patvirtinti, bet žvalgai jau ir Antakalnyje žiūrėjo, kiti – Karoliniškėse, Verkiuose. Nuspręsime dėl vietos trečiadienį ir jau kviesime į Vilniaus trasas“, - sakė „Snaigės“ žygių organizatorius.
Paklaustas, ką žygio dalyviai daro, kai sniego trūksta ir slidinėti nėra tinkamų sąlygų, pašnekovas teigė, kad tuomet „lazdinėja“, t. y. eina į žygius su šiaurietiško ėjimo lazdomis. Tačiau pastebima, kad pėsčiųjų žygiai nėra tokie populiarūs ir daug dalyvių nesulaukia.
Atskleidė unikalią slidinėjimo vietą
A.Jucevičiaus teigimu, kai sniego trūksta, slidininkai traukia į Senasalį. Jis šią vietą vadina unikalia.
Kauniečiai sniego savaitgalį pritrūko
Kaune tuos pačius „Snaigės“ žygius organizuojantis Kauno turistų klubo atstovas Vygmantas Tauras GRYNAS.lt teigė, kad šeštadienį planuotas žygis Kleboniškio miške taip ir neįvyko, nes trūko sniego. Tiesa, pasnigo sekmadienį, bet kadangi žygiai Kaune tradiciškai rengiami šeštadienį, pasimėgauti slidininkams žiemos pramoga taip ir nepavyko.
Pernai metais kauniečiams nepavyko surengti nė vieno žygio slidininkams, to padaryti neleido oro sąlygos. Užpernai situacija buvo geresnė – surengti 9 žygiai.
„Kaune to sniego būna mažiausiai, Vilniuje tikrai daugiau. Vilniečiai sugeba daugiau žygių padaryti, kartais netgi ir kovo mėnesį, ir balandį. Būna Vilniuje jau sniego nebėra, o Senasalyje, už Vilniaus 20-30 km, sniego randa, jis ten dar laikosi”, - sakė V. Tauras.
Paklaustas, apie vietas, kur traukia kauniečiai, kai sniego savam krašte stinga, pašnekovas teigė, kad dalis nukeliauja į Vilniuje organizuojamus „Snaigės“ žygius, kiti – į Jonavą ar Kazlų rūdą, kur irgi karts nuo karto tokie žygiai rengiami.