GGA atsakas jų darbo kritikams: gyvūnams gelbėti likę vos 350 litų

Gyvūnų globėjų asociacija (GGA) praneša sulaukusi žinių iš Aplinkos ministerijos, kad už birželio ir liepos mėnesio darbus apmokėjimo nesulauks. Ministerijos atstovai telefonu pranešė, kad pinigų Kauno, Marijampolės, Alytaus RAAD teritorijoms nebus skirta. Patvirtindami ministerijos specialistai atsiuntė laišką ir išvardijo teritorijas, iš kurių gelbejimo darbai nebus apmokami dėl pinigų stygiaus.

Gelbėjimo darbams - vos 350 Lt

GGA ragina Alytaus, Druskininkų, Prienų, Lazdijų,Varėnos, Kauno, Kaišiadorių, Jonavos, Jurbarko, Raseinių, Kėdainių gyventojus būti kantriais ir nepriekaištauti. Gyvūnų globėjų asociacijos prezidentas Vytautas Gustaitis sako, jog gyvūnus vis tiek gelbės, nors ministerija ir nieko nemokės, tačiau nežino kiek tokiam gelbėjimui pakaks pačios organizacijos iš geradarių surinktų lėšų.

GRYNAS.lt jau yra rašęs, už ką ir kokios kritikos yra sulaukusi Gyvūnų globėjų asociacija.

„Stengsimės, kad pagalbos sulauktų visi laukiniai gyvūnai ir paukščiai, tačiau neturime daug lėšų, tad jas taupysime ir skirsime gyvūnų gelbėjimui, gydymui ir slaugai, o ne kurui įsigyti – sako Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas. Prašysime žmonių, jog patys atgabentų nelaimėlį arba apmokėtų už kurą, jei vykimas yra neišvengiamas. Taip pat tikimės ir geros valios žmonių ir įmonių paramos. Juk gyvūnai yra mūsų visų, o ne tik mūsų organizacijos rūpestis.“

Dar birželį ministerija GGA informavo, kad gelbėjimo darbams regione liko tik trys šimtai

penkiasdešimt litų.

Ir ereliui reikia pinigų

„Slaugomam jūriniam ereliui kas rytą einame nupirkti šviežios žuvies. Nei šaldytos nei vakarykščios šis paukščių karalius nelesa. Sėdi, mirksi ir nelesa. Tų trijų šimtų litų gal tik žuviai nupirkti pakaktų, o juk reikalinga slauga, priežiūra, maistiniai papildai. Reikia atlikti pakartotinias rentgeno nuotraukas. Pasirodo nei į Lietuvos raudonąją knygą įrašytam ereliui, nei kitiems „svarbiems“ ar „nesvarbiems“ paukščiams gelbėjimo darbams pinigų nebeliko,- sako asociacijos vadovas.

Visi puikiai pamena, kiek kartų gyvūnų globėjų asociacija buvo nepelnytai iškoneveikta, kad neskuba gelbėti rastos zylutės. Visuomet geranoriškai kalbėjomės su žmonėmis ir taupydami valstybės skiriamas lėšas prašėme atvežti iki vieno ar kito gyvūnų surinkimo taško ar pagloboti dieną kitą kol pakeliui vykdami galėsime paimti ne vieną o keletą sužeistų gyvūnų. Nors taupėme ne savo, o valstybės lėšas, nenorėjome jų švaistyti brangiam kurui, tačiau buvo žmonių, kurie mūsų kalbų nesuprato, reikalavo tuoj pat atvykti, rėkė, plūdosi ar skundė žurnalistams.

Citata

Sutartyje su ministerija nėra numatyta, kaip turime reaguoti ir ką atsakyti, kai moteris šaukiasi pagalbos, kad į jos užuolaidą namuose yra įsipainiojęs kažkoks paukštis. Į mūsų įtikinėjimus, kad paukščiuką reikia tiesiog išvaduoti ir paleisti atgal, ji iškarto atrėžia – „Tai jūsų darbas!"

Puikiausia iliustracija tam, ką nuolat kartojame, „Lietuvos Ryto“ liepos aštuntosios reportažas skambiu pavadinimu „Rasti pagalbą suluošintam gulbinui – misija neįmanoma“. Vėlų seštadienio vakarą paskambinusi moteris sakė, jog jau ilgiau nei savaitę stebi gulbę sužeistu sparnu. Išsiaiškinę visas aplinkybės moterį nuraminome, kad naktį skubiai daryti nieko nereikia, kad pirmadienį arba antradienį Gyvūnų globėjų ekipažas vyks į Suvalkiją, tad būtinai užsukime paimti gulbės. Paprašėme moters paskambinti pirmadienį ryte ir pagal galimybes talkinti gaudant gulbę.

„Atrodo viską gražiai sutarėme, bet matyt kitos organizacijos paraginta moteris kreipėsi į žurnalistus. Žurnalistė neįsigilino į situaciją, nepasidomėjo, kad tą gulbę paimti būtumeme vykę įsipylę kuro už savo organizacijos, o ne ministerijos pinigus, nes ministerija šiam regionui daugiau pinigų nebeturi. O juk dar tik įpusėjome metus! Nesunku suprasti, kad ne šimtų, o dar tūkstančių skambučių su pagalbos prašymais iš šio regiono sulauksime per likusius šešis mėnesius. Jei būtumėme eikvoję Aplinkos ministerijos pinigus iškart vykdami paimti kiekvieno paukščiuko ar stirniuko, tie pinigai, manau, būtų dar kovo mėnesį pasibaigę. Dirbame nebe pirmus metus, tad puikiai žinome, kad niekas iš niekur papildomų pinigų nepridės, nebent koks geradaris“,- sako V. Gustaitis.

Mini padėjusius sunkiausiomis minutėmis

Organizacija sako intensyviai  dirbdama neturinti laiko prašinėti paramos, stengiasi išssilaikyti savo lėšomis ar draugų pagalba. Pinigų brangiems bukletams ar gražioms reklamoms taip pat nešvaisto. Turi pasirašę ne vieną sutartį su įvairiais globėjais, Gamtininkų centrais, pavieniais geros valios žmonėmis, talkina būrys savanorių ir geros valios veterinarijos gydytojų.

Visada sulaukia neatlygintinos pagalbos ar veterinarijos paslaugos už minimaliausius kaštus iš vieno ar kito veterinarijos gydytojo Kaune, Rokiškyje, Palangoje, Tauragėje, Šiauliuose.... Tik Vilniuje iki šiol nelabai sekasi surasti veterinarijos gydytoją, norintį ne pasipelnyti, o geranoriškai pagelbėti ir bendradarbiauti.

„Labai laukiame, gal kas atsilieps į šį mūsų prašymą. Atskirą padėką norėtume išreikšti gydytojams Vidmantui Kairevičiui, Giedriui Brajinskui ir UAB „Nuaras“ veterinarams, kurie mūsų organizacijai talkina jau ne vienerius metus. Buvome maloniai nustebinti, kad žinomas veterinarijos gydytojas doc. Valdas Vaitkus už erelio operaciją atsisakė paimti pinigus. Žinojome, kad tokia operacija kainuoja šimtus, tačiau docentas atsakė „Čia mano labdara. Padedu ne Jums,o paukščiui ir tai darau gera valia. Savo pinigus palikite kitiems atvejams“, - pasakojo V. Gustaitis.

Vieną dieną pasinėrusi savo darbuose organizacija sulaukė netikėto svečio. Įėjęs vyriškis paprašė parodyti slaugomą jūrinį erelį.

„Ne muziejus pas mus, bet mielai sutikome. Pasikalbėjome. Vyras sakė, kad jau senokai stebi mūsų organizaciją, kad atvyko susipažinti, nes nori mūsų veiklą remti. Iš nuostabos net susijaudinome. Ne dažnai taip būna. Išplūsti, apšmeižti, bjaurių komentarų tūkstančius prirašyti jau žinome, kad gali. O čia nekviestas svečias pasiūlė paramą. Visgi yra gerų žmonių, kurie skatina dirbti ir nenuleisti rankų net ir juodžiausiomis, sunkiausiomis minutėmis“, - sakė GGA vadovas.

Laikotarpis buvo sunkus

Aplinkos ministerijos atstovai nori, kad reaguotumeme į visus Lietuvos kraštus tą pačią minutę, nedelsiant, o patys net į mūsų raštus atsakyti neskuba.... 

Sutartyje su ministerija nėra numatyta, kaip turime reaguoti ir ką atsakyti, kai moteris šaukiasi pagalbos, kad į jos užuolaidą namuose yra įsipainiojęs kažkoks paukštis. Į mūsų įtikinėjimus, kad paukščiuką reikia tiesiog išvaduoti ir paleisti atgal, ji iškarto atrėžia – „Tai jūsų darbas! Gaunate šimtus tūkstančių iš ministerijos ir Europos Sąjungos tad atvažiuokite ir atpainiokite, nes rašysiu skundą“.

Europos Sąjunga mūsų organizacijai pinigų neskiria, aiškina GGA.  Gyvūnų gelbėjimui pagal sutartį gaunama pinigų iš Aplinkos ministerijos. Tačiau sutartyje tokie iš privačių užuolaidų paukščiukų vadavimai nėra numatyti ir nebūtų apmokami.

„Kita moteris skambinusi naktį net per bendrąjį pagalbos centrą sakė, kad šalia jos sodybos krūmuose guli partrenkta stirna, ji labai garsiai rėkia ir smarkiai kraujuoja. Gyvūnų globėjų asociacijos ekipažas, nors ir buvo naktis skubiai išvyko. Atvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad jokios partrenktos kraujuojančios stirnos nėra. Šalia sodybos gyvenančios stirnos rėkdamos tiesiog bando prisišaukti savo ūgtelėjusius vaikus pažįsti. Gyvūnų globėjų asociacijos atstovams kelias valandas šukavusiems krūmynus tikintis surasti partrenktą stirną, galiausiai moteris prisipažino, jog apie tai jog stirna šokavo ant trijų kojų ir kad kraujuoja ji pati sugalvojo tikėdamasi greičiau sulaukti pagalbos ir papasakojo, kad šaukiančias stirnas ji girdi jau kokias dvi savaites. Ekipažas grįžo paryčiui ir skaudžiausia, kad už šį naktinį nuotykį sutartyje apmokėjimas nėra numatytas. Nei už bemiegę naktį, nei už sunaudotą kurą niekas nesumokės“, - pasakojo V. Gustaitis.

Vien per praėjusią savaitę į Aplinkos ministeriją GGA sako siuntusi kelis raštus, prašydama išaiškinti, kaip vienokiu ar kitokiu atveju elgtis, tačiau atsakymo iki šiol nesulaukta. Seniau vykdant analogiškas sutartis, pakakdavo pasikonsultuoti telefonu, apsieidavome be raštų rašymo ir betikslio tiek savo tiek valdininkų laiko gaišinimo, tačiau dabar situacija kitokia. Šis valdžios keitimosi laikotarpis mums buvo ypač sunkus. Net pasitarti vienu ar kitu atveju nebuvo su kuo. Visi tyli, siunčia vieni nuo kitų, bijo netekti darbo vietos, pasakojo GGA atstovai.

„Labai džiaugiamės, kad Prezidentė pagaliau paskyrė aplinkos ministrą. Matome jo nuotraukas, atrodo geras žmogus, šypsosi. Viliamės, kad gerb. Ministras nors ir turėdamas begales labai svarbių darbų, supras mūsų darbo specifiką ir keliamas problemas, juk pats yra vadovavęs didelėms įmonėms ir manome aiškiai supranta, kaip racionaliai lėšas reikia naudoti, kad ir už žuvį ir už kurą reikia mokėti ir kad be pinigų net ir visuomeninė organizacija visos Lietuvos sužeistų gyvūnų neišgelbės“,- vylėsi GGA atstovai.