Gražiausiame Lietuvos kurorte netelpa automobiliai – ką darys?

Poilsiaujantys Neringoje, ko gero, ne kartą susidūrė su problema, kad nėra kur palikti automobilio. Oficialių mokamų aikštelių kurorte mažai, į privačius kiemus neįvažiuosi, nes ten jau šiltas vietas užėmę būtent tuose poilsio namuose atostogaujantys žmonės. Taigi tenka statyti gatvėje. Deja, bet taip pasielgus pastaraisiais metais iš už valytuvo šviečia baudos kvitas. Neringos miesto policija atvirauja vasaros sezonu išrašanti baudas per 100 tokių „gudručių“, o ir pats miesto meras pripažįsta, kad tai - didelė problema. Jis čia pat pasiskundžia, kad naujų aikštelių atsiradimui koją kiša ilga derinimo su Saugomų teritorijų tarnyba procedūra.

Netelpa net vietiniai

„Kiemuose rezervuotos vietos vietiniams gyventojams, o poilsiautojams yra aikštelė prie įvažiavimo į miestą. Ten jie gali, susimokėję berods 10 litų parai, palikti automobilius, bet aišku trupučiuką iki miesto reikia paeiti. Visi nori kuo arčiau. Mieste yra aikštelė prie savivaldybės, bet ji gana nedidelė, o ir statymas brangesnis, kai būna sezono atidarymas ar kiti renginiai, tikrai visi netelpa“, - aiškino Neringos policijos komisariato viršininas Arūnas Tuzas, pasiteiravus, kur poilsiautojams palikti automobilius, atvykus į kurortą.

Prieš porą savaičių policijai Pervalkoje nubaudus ilga vorele gatvėje išsirikiavusių automobilių vairuotojus, miestelyje kilo pasipiktinimo banga.

„Ženklą pastatė vos prieš dvi savaites. O jei aš visą tą laiką nebuvau automobiliu išvažiavusi iš miestelio? Ženklas stovi prie įvažiavimo, tai kaip jį pamatyti, jei niekur nevažiavai tas dvi savaites, naudojaisi dviračiu ir vaikščiojai pėsčiomis,“ - suglumusius poilsiautojus gynė vienų poilsio namų savininkė.

Anot Arūno Tuzo, baudas nedrausmingiems vairuotojams skiria ne tik policija, bet ir savivaldybė. Jie daugiausiai dirba dienos metu, o policininkai – savaitgaliais. „Šiemet esame susitarę, kad mes daugiau savaitgaliais prižiūrime, renginių metų, o savivaldybė paprastom dienom, darbo laiku“, - patikslino pašnekovas.

Pareigūno teigimu, problema dėl automobilių statymo gatvėse tikrai didelė, todėl ją iš dalies bandoma spręsti dviračių infrastruktūros vystymu. Įrenginėjami dviračių takai, skirti vien dviratininkams, taip pat yra įsikūrę daugybė dviračių nuomos punktų.

„Pačioje Nidoje automobilis nėra ypatingai reikalingas, nes ir iki jūros nėra didelis atstumas, ir gyvenvietė nelabai didelė – visur galima apeiti pėsčiomis. Kai atvyksta poilsiautojai, rekomenduoju pasistatyti automobilį aikštelėje, nes mieste jo neprireiks“, - dėstė A. Tuzas.

Anot jo, įspėjamieji ženklai, kad automobilių parkavimas gatvėse draudžiamas galioja visur – tiek Nidoje, Preiloje, tiek ir Pervalkoje.

„Įvažiuojant į Preilą stovi ženklas, kad stovėti draudžiama, nes ten yra gyvenamoji zona. Atskirų ženklų gatvėse nėra“, - patikino Neringos policijos komisariato viršininkas.

Nubaudžia šimtus

A. Tuzas aiškina, kad tokia tvarka dėl draudimo automobilius palikti gatvėse galioja todėl, kad visuose Neringos miestuose labai trūksta vietos, stovintys automobiliai trukdytų tiek bendram eismui, tiek prisireikus greitosios pagalbos ar išsikvietus kitas tarnybas, joms būtų sunku pravažiuoti.

„Yra labai maži kiemai. Kai kurie namai buvo dviejų aukštų, padarė keturių aukštų, o aikštelėje vietos neliko. Ir patys vietiniai neturi, kur pasistatyti. Be to, yra gaisrinė pačiame centre (Nidos, red. past.), jeigu kelias užstatomas, ji negali išvažiuoti“, - sakė pareigūnas.

Neringos miesto savivaldybės vyr. specialistas Feliksas Marčius GRYNAS.lt teigė kol kas negalintis pasakyti, kiek nuobaudų vairuotojams skirta už ne vietoje pastatytus automobilius, nes statistika renkama visus metus ir tik metų gale apibendrinama. Tačiau pripažino, kad problema, kur palikti automobilius Neringos mieste, iš tiesų yra didelė.

„Abejoju, kad žmonės nežinotų (jog negalima statyti – red. past.), nes yra kelio ženklai, taisyklės. Daug gyventojų, kurie nuomoja butus, klaidinančiai informuoja poilsiautojus – sako „statykite, gal nenubaus“. Daug visokių niuansų yra“, - sakė F. Marčius.

Neringos policijos komisariato duomenimis, nuo šių metų pradžios iki vasaros sezono už automobilių statymą pažeidžiant draudžiamus kelio ženklus (taip pat įskaitant stovėjimą ant žalios vejos) nubausti 230 vairuotojų, vien per vasaros sezoną - dar 132 vairuotojai.

„Vasaros sezono metu prieš baudžiant vairuotojus, kurie pažeidžia automobilių statymo taisykles, stengiamės įspėti apie pažeidimą uždėdami įspėjamuosius pranešimus“, - pabrėžė Neringos policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio viršininkas Rimas Milkintas.

Jeigu automobilis randamas neleistinose vietoje pirmą kartą skiriama pusė minimalios leistinos baudos – 25 Lt. Pakartotinai užfiksavus pažeidimą baudžiama nuo 50 Lt.

Siūlo statyti dviaukštes stovėjimo aikšteles 

Neringos miesto meras Darius Jasaitis pripažino, kad įvardytą problemą spręsti trukdo ilgi derybiniai procesai.

„Saugomų teritorijų tarnyba, kiek mes besikreipėme, neranda vietų (stovėjimo aikštelėms – red. past.), tiek viskas yra vertinga, kad negalima nei plėsti esamų, nei statyti naujų, nederina detaliųjų planų. Esame kreipęsi į aplinkos ministrą, kad panaikintų kažkada pasirašytą kito ministro įsakymą, kuriuo neleidžiama Neringoje statyti daugiaaukščių ir požeminių aikštelių. Ministras yra žadėjęs apsvarstyti, ar tikrai tokios aikštelės sugriautų Kuršių neriją. Jeigu būtų leista statyti požemines aikšteles, skubiai tuo užsiimtume“, - aiškino D. Jasaitis.

Jis prognozuoja, kad automobilių statymo problema tik didės, nes šiuo metu Neringoje yra gana daug neveikiančių poilsio namų, į kuriuos niekas neatvažiuoja. Jeigu jie pradėtų veikti, poilsiautojų skaičius išaugtų.

A. Tuzas

Yra labai maži kiemai. Kai kurie namai buvo dviejų aukštų, padarė keturių aukštų, o aikštelėje vietos neliko. Ir patys vietiniai neturi, kur pasistatyti. Be to, yra gaisrinė pačiame centre, jeigu kelias užstatomas, ji negali išvažiuoti.

Svartoma, kad jeigu būtų duotas leidimas, požeminės aikštelės galėtų atsirasti dabar esančios aikštelės vietoje, papildomai pastačius antrą aukštą. Šiuo metu esančioje aikštelėje telpa 150 automobilių: „Jeigu uždėtume dar vieną aukštuką, apaugintume, jis vizualiai nieko nesugadintų. Čia fantazijos reikalas, kokia ta aikštelė galėtų būti. Galų gale galėtume uždėti šiaudinį stogą, kad tik leistų jai būti“, - sakė D. Jasaitis.

Taip pat svarstoma, kad nauja aikštelė galėtų atsirasti buvusio Šiaurinio kelio aikštelėje. Ten telpa apie 250 automobilių. Ši aikštelė, kaip pasakoja meras, kažkada savivaldybės buvo parduota, tačiau ją galima būtų išsipirkti.

„Šitos aikštelės įsigijimas išspręstų labai nedidelę dalį automobilių parkavimo problemos, nes jeigu vienoje aikštelėj yra 250 vietų, o kitoje 150, iš viso būtų tik 400, o automobilių per dieną į Neringą atvažiuoja 3 tūkst.“, - skaičiavo D. Jasaitis.

O gal išsiverstume visai be automobilių?

Neringos meras, paklaustas, ar realu kurorte išsiversti visai be automobilių, teigė, kad tai įmanoma nebent praplatinus dviračių takus. „Nuo Pervalkos iki Juodkrantės yra jau nebe takas, o takelis, o prapratintas naujasis dviračių takas, kuris eina nuo Nidos iki Pervalkos, mūsų nuostabai, vėlgi per siauras! Ten yra didžiuliai apkrovimai! Tai įsivaizduokite, jeigu dar 3 tūkst. automobilių atvažiuotų- po keturis žmones automobiliuose, taigi 12 tūkst. dviratininkų... Kokia autostrada jiems turėtų būti padaryta? Sutikčiau, kad tai būtų gražu, bet iš karto kitas klausimas – o kur jie Klaipėdoje pastatytų savo automobilius? Esu apie tai diskutavęs su Klaipėdos meru, jis pajuokavo, kad už mūsų pinigus išskirtų vietą, bet aš manau, kad tai jau nebe Neringos problema, o visos Lietuvos“, - kalbėjo D. Jasaitis.

A.Feser

Tereikėtų nuvažiuoti į keletą salų Danijoje, Vokietijoje, kur nėra automobilių, šitoje vietoje nereikėtų išradinėti dviračio. Yra devyni Italijos kalnų kurortai, kurie susijungė į asociaciją ir juose nėra automobilių, jie labai populiarūs.

Jo teigimu, pigiau pastatyti kelias naujas stovėjimo aikšteles pačioje Neringoje negu investuoti tik į dviračių takų infrastruktūrą. Vis dėlto, dviračių takus planuojama vystyti ir toliau, nes kaip susisiekimo priemonė mieste – dviratis iš tiesų yra vienas patogiausių.

„Visi teritorijų planavimo dokumentai, netgi dėl dviračių takų, stringa dėl Saugomų teritorijų tarnybos – tai miškas, tai rezervatas, tai draustinis, tai dar kažkas... Minimum trys metai pokalbių vyksta, aštuonis metus kalbėjome apie tvarkymo planą ir į jį žiūrint nematau nieko, kur Neringa eitų į priekį“, - kritiškai situaciją įvertino Neringos miesto meras D. Jasaitis.

GRYNAS.lt primena, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser ne kartą yra sakiusi, jog būtina ieškoti alternatyvų, kuo pakeisti didžiąją dalį automobilių, atvykstančių į kurortą.

Jos teigimu, žmonės galėtų palikti automobilius kitoje marių pusėje ir atplaukti laivais į gyvenvietę be nuosavų transporto priemonių. Tačiau tam reikėtų sudaryti tinkamas sąlygas – išvystyti viešojo transporto infrastruktūrą, susisiekimą dviračiais ir pan.

A. Feser teigimu, pasaulinė patirtis rodo, kad kurortai be automobilių klesti ir turistų yra ypatingai lankomi, nes žmonės atostogų metu nori vykti į kitokią aplinką negu yra įpratę kasdien.

„Tereikėtų nuvažiuoti į keletą salų Danijoje, Vokietijoje, kur nėra automobilių, šitoje vietoje nereikėtų išradinėti dviračio. Yra devyni Italijos kalnų kurortai, kurie susijungė į asociaciją ir juose nėra automobilių, jie labai populiarūs“, - tikino A. Feser.