„Antra vertus, prie Valdovų rūmų medžiai jau brandaus amžiaus, todėl arboristo pareiga – tinkamai juos prižiūrėti, imtis tam tikrų priemonių. Juo labiau, kad tokių priemonių yra. Medžio skilimą, kaip šiuo atveju, buvo įmanoma sustabdyti. Savo laiku šitas nuvirtęs medis buvo apgenėtas, bet visiškai nemokšiškai. Buvo nupjauta medžio šaka, ta vieta uždažyta fungicidiniais dažais, todėl puvinys pakenkė medžio šerdžiai. Lūžio vietoje, aptikę puvinį, sau landą buvo išsikalę geniai. Taigi, medis neatlaikė svorio ir lūžo. Ir ne geniai čia kalti. Paukščiai tik akivaizdžiai parodė medžio pažeidžiamiausią vietą", - sakė pašnekovas.
Pasak jo, galiojančios medžių priežiūros taisyklės morališkai pasenusios. Jos esą dar užsilikusios nuo tarybinių laikų.
„Nors pats įstatymas jau 2008 metų, tačiau ten numatytos priemonės neatitinka nūdienos reikalavimų, moksliškai nepagrįstos. Dažniausiai tiems, kurie prižiūri medžius, tuos darbus planuoja ar jiems vadovauja atsitiktiniai žmonės. Kitose šalyse genėtojai ruošiami maždaug metus, o pas mus užtenka savaitės kurso. Medžio priežiūra – tai ne vien genėjimas, tai ir medžio augimvietės priežiūra, o tai mieste gana sudėtinga. Medis mieste dažniausiai skursta. Galima teigti, kad Vilniuje ir toliau senesni medžiai virs, jeigu nesiimsime priemonių. Medžiai miestuose dažniausiai buvo sodinami be jokios tvarkos, netinkamų miestui rūšių. Dabar dažniausiai taikoma priemonė – tam tikrą pavojų keliančių, senų medžių pjovimas. Jeigu laikysimės tokio požiūrio, reikėtų išpjauti kone visus mūsų miestuose augančius medžius, nes daugelis jų jau yra pasiekę brandą. Antra vertus, visą miesto žaliąjį ūkį galima tinkamai tvarkyti, tam reikia tik daugiau dėmesio ir pastangų“,- sakė A. Davenis.
