Poveikis aplinkai
Apie kosmetikos poveikį sveikatai ir aplinkai paskutinį dešimtmetį atlikta daug tyrimų. Vienas platesnių – 2010 m. JAV Aplinkos ir sveikatos mokslų instituto atliktas tyrimas, po kurio paskelbta, kad gyvosios gamtos organizmų hormonų sistemos yra smarkiai veikiamos žmonių naudojamų kasdienių higienos produktų, kosmetikos ir buityje naudojamų cheminių medžiagų. Tyrėjai apskaičiavo, kad jei kasmet 1 proc. sumažintume pavojingų cheminių medžiagų, susidarančių iš kasdienių prekių naudojimo, patekimą į aplinką – smarkiai pagerintume aplinkos būklę.
ES lygmeniu, kosmetikos produktų gamybą ir prekybą reguliuoja Kosmetikos reglamentas (EC No. 1223/2009). Jo pagrindu sudarytas ir nuolat pildomas vadinamasis „CosIng“ draudžiamų kosmetikos komponentų sąrašas. Jame yra virš 1300 ingredientų, kuriuos naudoti gamyboje ar prekyboje draudžiama dėl keliamo pavojaus aplinkai arba sveikatai.
Nors ir netiesiogiai, kosmetikos poveikį aplinkai bandoma tirti ir Lietuvoje. Nuo 2017 m. Baltijos aplinkos forumas atliko cheminių medžiagų tyrimus dviejose Lietuvos savivaldybėse – Kauno bei Šilalės rajonuose. Nuotekų ir nuotekų dumblo mėginiai imti įvairiose rajono vietose, nustačius potencialius taršos šaltinius. Mėginių tyrimai atskleidė, kokių medžiagų gali būti miestų aplinkoje ir įmonių nuotekose. Tarp paplitusių medžiagų: bisfenolis A, ftalatai, alkilfenoliai ir vaistų veikliosios medžiagos, keliančios grėsmę ne tik žmogaus sveikatai bet ir aplinkai, kurioje jų iš viso neturėtų būti. Pabrėžtina, kad dalis šių medžiagų praėjusios per nuotekų valymo įrenginius nepasišalina ir vis tiek patenka į aplinką.
Iš tiesų jokia (net ir „ekologiška“) kosmetika neišsiverčia 100 proc. be cheminių medžiagų, kas dieną naudojamos jos geriasi į odą, o nuplaunamos patenka į nuotekas, ir daro aplinkai vienokį ar kitokį poveikį.
Pavyzdžiui, kosmetikoje yra naudojami tokie dariniai kaip micelės, kurie dėl gebėjimo prasiskverbti pro membraną, geba su ja susilieti ir užtikrinti naudingųjų medžiagų (kolageno, vitaminų ir kt., kurias neša savo viduje) patekimą į ląstelę. Be micelių pagalbos galime tepti veidą, kuo tik norime - kolagenu, vitaminais, jei tų medžiagų molekulės nesugebės pereiti ląstelės membranos, tai oda nebus praturtinta nei vitaminais, nei kolagenu, nei kitomis reikalingomis medžiagomis. Tačiau kartu su vitaminų molekulėmis į ląstelės vidų gali patekti ir tai, kas yra visiškai nereikalinga ir gali būti netgi kenksminga (pavyzdžiui, konservantai, naudojami kremuose).
Pakuotės – irgi atliekos
Kita problema – pakuotės. Nors per paskutinius metus kosmetikos pramonė ėmėsi žingsnių mažinti pakuotės kiekį (ES reglamentavimas), tačiau augant prekybos mastams, tokių atliekų toliau daugėja.
„Dalis kosmetikos ar parfumerijos pakuočių yra traktuojamos kaip pavojingosios atliekos, pavyzdžiui, įvairūs suslėgto oro flakonėliai, kurių mesti į buitinių atliekų ar rūšiavimo konteinerius negalima“, – GRYNAS.lt pasakojo Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų projektų valdymo skyriaus vyr. specialistas Audrius Naktinis. Prie pavojingų atliekų priskiriamos ir kitos kosmetikos priemonės: paprastai jas galima atpažinti iš pavojingumą žyminčių simbolių.
Anot specialisto, Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 10 dalies 5 punkte nustatyta pareiga savivaldybėms, kurios organizuodamos komunalinių atliekų tvarkymą, visiems komunalinių atliekų turėtojams, neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą, kad jos turi užtikrinti galimybę atiduoti buityje susidariusias pavojingąsias atliekas.
„Pavojingąsias atliekas, jei jos tokios būtų, t. y. lakai, dažai, tirpikliai, flakonėliai ir kt. šiuo atveju iš gyventojų turi priimti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Nebūtų racionalu ir sunku tikėtis, kad pavienę pakuotę kas nors vežtų į šių atliekų surinkimo aikštelę, tačiau jas galima kaupti namuose ir atiduoti periodiškai, bent jau 2 kartus per metus, nes pavojingąsias atliekas galima laikyti susidarymo vietoje ne ilgiau kaip 6 mėn.“, – svarstė A. Naktinis.
Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės veikia visoje Lietuvoje ir nemokamai nustatytą kiekį surenka iš gyventojų ne tik stambias, bet ir pavojingąsias atliekas. Jų sąrašą galite rasti ČIA.
„Daug didesnį pavojų aplinkai kelia naftos produktai ar kitos, akivaizdžiai itin pavojingos atliekos, tačiau aplinkai neabejingas žmogus turėtų žinoti, kokį poveikį gamtai gali ir daro įvairios cheminės medžiagos, naudojamos buityje. Nors jos neuždraustos – nereiškia, kad nekenkia, todėl atsakingas elgesys yra labai pageidaujamas ir skatinamas“, – teigė A. Naktinis.
Kirpyklos, grožio salonai, kaip ir bet kuri parduotuvė, atliekas ne šiaip meta į konteinerį, o privalo vykdyti jų apskaitą ir atiduoti jas šių atliekų tvarkytojams, todėl galite būti tikri, kad jomis bus tinkamai pasirūpinta.
Rūšiavimas
Nors statistikos apie tai, kiek tiksliai yra parduodama kosmetikos ir parfumerijos prekių nėra, visgi netiesioginis rodiklis yra rinkai pateikiamų ir surenkamų pakuočių statistika. Ši rodo, kad 2016 m. Lietuvos rinkai buvo patiekta apie 257 tūkst. tonų stiklo, plastiko, popieriaus ir metalo pakuočių. Nors Lietuvoje turime didelius atliekų perdirbimo pajėgumus, tik pusė šalies gyventojų rūšiuoja atliekas.
Kosmetikos, parfumerijos, kaip ir kitos įvairios pakuotės, kurios nėra pavojingos, turėtų būti rūšiuojamos įprastais būdais: metamos į rūšiavimo konteinerius.
Žmonėms dažnai trūksta informacijos apie rūšiavimo svarbą ir technologiškai modernėjantį antrinių žaliavų perdirbimą. Vis dar ne kiekvienas supranta, jog stiklas – viena patvariausių pakuočių rūšių, gamtoje yranti net 500 metų, gali būti visiškai perdirbama neribotą kiekį kartų, nekenkiant antrinių gaminių kokybei.
Tam, kad kiekviena pakuotė, indelis ar stiklo buteliukas būtų perdirbtas, reikia atidumo. Neretai dėl padarytos klaidos neteisingai išrūšiuotos pakuotės nukeliauja į bendrąjį šiukšlių srautą. Pagrindinė taisyklė – atskirti plastiko, popieriaus ar stiklo pakuotes. Pageidaujama (nors nebūtina, o kai kada to padaryti net neįmanoma dėl formos), kad visos pakuotės ar tara būtų išplauta. Kartais ne visada pavyksta iki galo panaikinti kosmetikos likučius, tačiau, nėra ko baimintis – tuo pasirūpina profesionalūs perdirbėjai. Kiekvienąkart įvairūs indeliai ir kitos taros yra pakartotinai perplaunamos.