Grybautojams pataria nepadėti peilių: spalis dar gali daug ką parodyti

Nors jau gerokai atvėso, gamtininkai entuziastingiems grybautojams pataria nenuleisti rankų – grybų Lietuvos miškuose vis dar yra. Tiesa reikia pripažinti, jog labiausiai lietuvių mėgiamų tikrinių baravykų gretos retėja. Šiuo metu juos keičia žaliuokės, bet mikologai įspėja: šiais grybais piktnaudžiauti nevalia.

Pasakė, kokių grybų reikėtų nerinkti

Mikologas, Vilniaus universiteto Botanikos ir genetikos katedros prof. habil. dr. Ernestas Kutorga GRYNAS.lt teigė, kad grybautojų labiausiai pamėgti grybai, tokie kaip raudonviršiai, rudakepuris ar tikrinis baravykas, augs dar kelias savaites. Be to, jis tikino, kad jau prasidėjo ir žaliuokių augimo metas.

Tačiau čia pat mokslininkas perspėjo grybautojus: „Reikia atminti, kad jose rasta tam tikrų toksinių medžiagų, kurios gali sukelti pavojų sveikatai. Europoje registruoti tam tikri apsinuodijimo atvejai. Dėl to rekomenduojama daug žaliuokių nevalgyti. Tai nėra visiškai nekaltas grybas. Lygiai tas pats yra ir su meškute. Ji nėra toksiška kaip musmirės, bet turi ir nuodingų medžiagų. Čia reikalingas saikas. Dabar meškučių dar galima prisirinkti.“

Nors baravykų pastebimai ir mažėja, tačiau grybautojai miškuose gali surasti kitų grybų: juosvažalį baltiką, kuris auga eglynuose, stirnabudžių, kelmučių. O žieminis kelmutis kartais pasirodo net per atlydžius.

Profesorius teigė, kad grybų šiuo metu mažėja dėl vėstančių orų. Tačiau E. Kutorga prognozavo, kad spalį grybų dar turėtume rasti. Lapkritį grybautojai į pintines jau dės tik pavienius grybus.

J. Kasparavičius

Ten, kur šiemet grybų buvo labai daug, kitais metais rekordų greičiausiai nebus. Čia yra kaip ir su ekonomika. Vien tik pakilimas nebūna.

Mokslininkas įspėjo, kad renkant paskutiniuosius grybus reikia būti atsargiems, kadangi šalnų pakąsti irti pradėję grybai gali būti pavojingi: „Kartais dar ir gruodį pridygsta voveraičių. Tačiau reikia atminti, kad geriau nerinkti šalnų paveiktų grybų. Kai formuojasi irimo produktai, grybuose gali būti toksinų. Vienas pagrindinių šalnų paveiktų grybų požymis – spalvos pakitimai.“

Bloga žinia grybus vežusiems karučiais

Mikologas, Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius sakė, kad vėlyvieji grybai dar tik pradeda augti. O iki šiol vis dar galima prisirinkti baravykinių grybų, ūmėdžių, piengrybių. Taip pat jau dygsta ir vėlyvesni grybai – žaliuokės ir baltikai.

„Yra dar ir rudmėsių – praėjusią savaitę mačiau. Baravykų taip pat galima prisirinkti. Dar galima rasti elninių guočių, kreivabudžių, kazlėkų, ūmėdžių, juodkočių ugniabudžių, vadinamų žieminiais kelmučiais, kurie auga net per atlydžius. Voveraičių dar ilgai bus. Jos dera, kol visiškai užšąla. Vėlyvą rudenį jų daug neprisirinksi, bet sriubai galima. Jei žiemą laikytųsi šešių laipsnių temperatūra, tai ir kovo mėnesį būtų pavienių voveraičių“, - kalbėjo mikologas.

E. Kutorga

Reikia atminti, kad jose rasta tam tikrų toksinių medžiagų, kurios gali sukelti pavojų sveikatai. Europoje registruoti tam tikri apsinuodijimo atvejai.

Dėl to rekomenduojama daug žaliuokių nevalgyti. Tai nėra visiškai nekaltas grybas. Lygiai tas pats yra ir su meškute. Ji nėra toksiška kaip musmirės, bet turi ir nuodingų medžiagų. Čia yra reikalingas saikas.

Jis svarstė, kad žaliuokes rinkti galėsime visą spalį, o gal net ir lapkritį. O, pavyzdžiui, raudonviršių bus tol, kol nukris medžių lapai. „Tie grybai, kurie susiję su lapuočiais, nukritus lapams nustos augti. Kada baigiasi grybai, priklauso nuo metų orų. Bet spalis dar gali daug ko parodyti. Be abejo, krintant temperatūrai grybai lėčiau auga. Ir medžiai nelinkę dalintis naudingosiomis medžiagomis. Jie ruošiasi žiemai. Visgi lietus dabar jau neturi pagrindinės įtakos. Daugiau lemia šiluma. Rasa kiekvieną naktį iškrinta, o dienos nėra karštos, todėl drėgmė taip greitai neišgaruoja. Kaip bebūtų, grybų rekordų jau tikėtis neverta“, - sakė J. Kasparavičius.

Pasidomėjus, kaip jis vertina šių metų grybų sezoną, mikologas svarstė, kad įvertinus visus Lietuvos regionus, grybų derlius nebuvo rekordinis. Daugiausiai jų surasta tam tikruose Lietuvos rajonuose. Tačiau tose vietose, kur grybus šiemet galėjai vežti karučiais, kitais metais jų turėtų būti žymiai mažiau.

„Ten, kur šiemet grybų buvo labai daug, kitais metais rekordų greičiausiai nebus. Čia yra kaip ir su ekonomika. Vien tik pakilimas nebūna“, - palygino pašnekovas.