Gali atrodyti, kad didelė dalis ūkininkų turguose prekiauja ekologiškai užaugintais vaisiais ir daržovėmis. Taip manančius tenka nuvilti. GRYNAS.lt atliko tyrimą ir nustatė, kad sostinės Kalvarijų ir Halės turguose prekiaujančių ūkininkų netrūksta, tačiau ekologišką produkciją siūlo mažuma.

Vilniaus turguose žemės ūkio produkcijos pasirinkimas nėra mažas. Netrūksta ir prekystalių, kuriuos puošia stambiomis raidėmis išraitytas užrašas: ,,Ekologiškos daržovės“. Pavadinimas skambus, tačiau svarbiausia, kad prekybininkai galėtų pateikti VšĮ ,,Ekoagros“ suteiktą sertifikatą, įrodantį, kad ant prekystalio besipuikuojančios daržovės yra ekologiškos.

Įdomu tai, kad dauguma save ekologiškais ūkininkais vadinantys prekybininkai ne visada gali pateikti tai įrodantį dokumentą. Paprašius parodyti sertifikatą, pasiaiškinimai pasipila lyg iš gausybės rago: ,,palikau namie", ,,nesinešioju, nes bijau, kad nepavogtų",,,jis padėtas mašinoje ant sėdynės"... Kai kurie užduoda retorinį klausimą: ,,kam man tas sertifikatas, jei aš puikiai žinau, kad mano daržovės augintos ekologiškai?"

Pataria derėtis

,,Visuomenė dažnai painiojasi. Žmonės mano, kad ūkininkų turguje parduodama tik ekologiška produkcija. Taip tikrai nėra. Jei nori savo daržoves vadinti ekologiškomis, privalai turėti sertifikatą. Jis parodo, kad produkciją auginai pagal atitinkamas, gana griežtas taisykles. Lietuvoje ūkininkus tikrina vienintelė įmonė ,,Ekoagros“. Jos darbuotojai ūkininkus revizuoja maždaug kartą per metus. Po to išduodamas sertifikatas, kuris įrodo, kad išauginta bulvė, morka, padėtas vištos kiaušinis, sūris yra ekologiški.

Turguje gali prekiauti ir neekologinis ūkininkas. Galbūt jis ir labai ekologiškai augina, bet jis neturi popieriaus, įrodančio, kad jo produkcija tikrinta. Jeigu ūkininkas sako, kad jo parduodami kiaušiniai yra labai ekologiški, reikia paprašyti sertifikato. Pardavėjas jį parodyti privalo. Jeigu jo neturi, reiškia, mane apgaudinėji“, - aiškina Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos prezidentė Vanda Žekonienė.
T. Demikis
Kasmet nustatoma apie 20 ūkių, kurie naudoja draudžiamas sintetines medžiagas. Smulkesnių pažeidimų būna daugiau, jeigu jie turi įtakos daržovėms, tokios produkcijos neleidžiama realizuoti kaip ekologiškos.

Ji perspėja, kad prekybininkai kartais bando sukčiauti sakydami, kad sertifikatą paliko namuose. Anot specialistės, tuo tikėti nereikėtų, nes sertifikatą turintys ūkininkai jo paprastai nepamiršta.

V. Žekonienė priduria, kad eilinis sodietis už savo produkciją dažnai prašo tiek pat, kiek ir ekologiškas, tačiau pirkėjui niekas netrukdo derėtis: ,,Ūkininkų valia prašyti, o jūs, kaip pirkėjas, galite derėtis, paspausti pardavėją. Sakykite: ponia, jūs neturite sertifikato, jūsų produkcija neekologiška, todėl negalite prašyti tiek, kiek prašoma už ekologines daržoves.“

Sertifikuojanti įmonė ūkininkais pasitiki

Dalis ūkininkų skundžiasi, kad VšĮ ,,Ekoagros“ tikrina tik ekologiškų daržovių auginimo procesą, bet ne produkciją, kuri atsiduria ant prekystalių. Dėl šios priežasties esą galima prekiauti kitame darže užaugintomis gėrybėmis.

Všį ,,Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis atkerta, kad už ekologiškų produktų kontrolę rinkoje atsako Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT).

Jis mano, kad ekologiški ūkininkai yra sąžiningi ir nelegalios veiklos vengia: ,,Tokių atvejų, kad turėdamas sertifikatą (ūkininkas – aut. past.) pardavinėtų įprastines daržoves, nepasitaikė, nes VMVT ima tyrimus ir nustatyta nebuvo. Noriu atkreipti dėmesį, kad daržovių plotai sudaro tik 0,44 proc. viso sertifikuojamo ploto.“

Specialistas sako, kad Lietuvoje yra 2598 ekologiški ūkiai. Deja, kiekvienais metais pasitaiko atvejų, kad ūkininkai piktnaudžiauja neleistinomis medžiagomis: ,,Kasmet nustatoma apie 20 ūkių, kurie naudoja draudžiamas sintetines medžiagas. Smulkesnių pažeidimų būna daugiau, jeigu jie turi įtakos daržovėms, tokios produkcijos neleidžiama realizuoti kaip ekologiškos.“

VšĮ ,,Ekoagros“ kokybės vadovas tikina, kad turguose prekiaujančios močiutės savo darže užaugintomis daržovėmis dievagojančios, kad jų prekės yra ekologiškos, nes šios jų netręšia, klaidina pirkėjus. Anot jo, tręšimas yra tik vienas iš daugelio komponentų, augalai dažnai yra tręšiami, tačiau trąšos turi būti natūralios kilmės, o ne sintetinės.

Aklai pasitikėti neverta

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausias specialistas Franc Komarovskij apie sukčiavimo atvejus turėjo kitą nuomonę. Jis atskleidė, kad praėjusiais metais pažeidimų buvo nustatyta: ,,2011 m. patikrintos 35 mažmeninės prekybos įmonės, prekiaujančios ekologiškais produktais, iš kurių 15 nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai: įprastus maisto produktus pardavinėjo kaip ekologiškus, ekologiškiems vaisiams, daržovėms, sultims ar arbatoms priskyrė gydomąsias bei profilaktines savybes, neturint leidimo fasavo arbatą, pjaustė ekologiškus produktus, neekologiškus produktus laikė ekologiškų produktų lentynose ir pardavinėjo kaip ekologiškus, nepateikė produktų įsigijimo dokumentų, netiksliai paženklino pakuotes, nenurodė gamintojo ir panašiai.“
F. Komarovskij
Lietuviškos ekologiškos daržovės neužterštos pesticidais, o sunkiųjų metalų nustatyti kiekiai keliasdešimt kartų mažesni nei didžiausi leistini kiekiai.

F. Komarovskij GRYNAS.lt sakė, kad pernai VMVT specialistai, vykdydami planinę kontrolę, atrinko 80 produktų mėginių ir atliko 3456 tyrimus. Iš jų 3333 – dėl pesticidų. Tik dviejuose mėginiuose nustatyti saugos reikalavimų neatitikimai.

,,Taip pat, siekdama išsiaiškinti Lietuvos vartotojams tiekiamų daržovių kokybę, 2011 m. rugsėjo mėn. VMVT atliko Lietuvos ūkininkų užaugintų ekologiškų ir neekologiškų daržovių 105 mėginių tyrimus nitratų liekanoms, taršai pesticidais ir sunkiaisiais metalais nustatyti.

Tyrimų rezultatai parodė, kad lietuviškos ekologiškos daržovės neužterštos pesticidais, o sunkiųjų metalų nustatyti kiekiai keliasdešimt kartų mažesni nei didžiausi leistini kiekiai. Iš visų tirtų daržovių mėginių tik 22 daržovių mėginiuose nitratų liekanų kiekis šiek tiek viršijo Europos maisto saugos tarnybos paskelbtus nitratų liekanų vidurkius“, - padėtį atskleidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas.

Pasak F. Komarovskij, už nustatytų reikalavimų pažeidimus ekologinių ūkių savininkams gresia įspėjimai, piniginės baudos, jei nusižengimai labai stambūs – VšĮ ,,Ekoagros“ gali panaikinti sertifikatą.

Sukčiavimo atvejų pasitaiko

Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos prezidentė įsitikinusi, kad ekologiškų ūkių kontrolė yra pakankama: ,,Sertifikuojanti įmonė aprašo viską, ką ekologinis ūkininkas augina. Tai daroma vasarą, kad vėliau nekiltų pagunda pardavinėti neekologiškas kaimynės daržoves. Ir jeigu tu neduok, Dieve, prekiausi pupele, kuri neįrašyta į sertifikatą, tai iš tavęs gali jį atimti".

Anot V.Žekonienės, sukčiavimo atvejų lyg ir neturėtų būti. Jeigu kažkas neatitiko, leidžiama pasitaisyti, atvažiuojama dar kartą tikrinti. 

,,Sistema yra rimta, ji veikia. Kažkoks išminčius yra pasakęs: įstatymų gali būti labai gerų, bet ir patį geriausią įstatymą galima paversti neveikliu. Mes kūrėme ekologinį Lietuvos žemės ūkį, todėl tikruosius ekologinius ūkininkus gerai pažįstu. Kartais būna, kad jie dingsta – gal jiems nepasisekė, gal susirgo, galbūt kažką padarė ne taip? Žinau ekologinių ūkininkų, kurie klestėjo, bet vieną dieną jie dingo... Europos valstybėse bėdų irgi pasitaiko. Bėdų būna ir Šveicarijoj, ir Vokietijoj, ir Skandinavijoj“, - sakė ekologinės žemdirbystės asociacijos prezidentė.


Ekologiškų daržovių galima rasti ir prekybos centruose

F. Komarovskij pasakojo, kad sostinėje šviežiais vaisiais ir daržovėmis prekiaujama 8 turgavietėse. Visoje Lietuvoje tokių yra 219. Tačiau nevalia užmiršti, kad šiose prekyvietėse – ne vien ekologiškos daržovės, prekeiviai siūlo ir įprastinių lietuviškų bei įvežtų iš ES.

Ekologiškos daržo gėrybės – ne vien tik turguose. Jų galima gauti didžiuosiuose prekybos centruose, sodiečiai savo produkciją reklamuoja populiariose internetinėse skelbimų svetainėse.

V. Žekonienė sako, kad prekybos centruose ,,galime iki valios prisivalgyti ekologiškos duonos“. Pasak jos, tokios duonos yra įvairių rūšių. ,,Ekologiški kepiniai turi ,,Ekoagros“ ženklą. Jis yra pakankamai ryškus. Nepaisant to, jei pagyvenę žmonės nemato, gali paklausti salėje dirbančio darbuotojo. Jis privalo su pirštu parodyti, kuri duona yra ekologiška. Taip pat prekybos centruose yra ekologiškų pieno produktų.

Didžiuosiuose centruose sunkiau gauti ekologiškų daržovių. Labai norėčiau, kad jų būtų daugiau. Visą žiemą prekybos centrui pasirūpinti šviežiomis ekologiškomis daržovėmis yra sudėtinga“, - pasakojo V. Žekonienė.

Ji mano, kad ūkininkų turgeliai yra populiarūs, nes jie išsaugojo senas tradicijas: ,,Lietuvoje jau labai seniai vyksta mainai ir prekyba. Turgeliai išpopuliarėjo, kadangi turi šaknis. Turguje prekiavo mūsų seneliai. Jis buvo toks pat svarbus dalykas kaip ir kermošius. Tai vertinu tik teigiamai. Tai nėra nieko naujo. Tai gilu ir sena.“

,,Ekologiški“ prekeiviai: naivuoliai ar melagiai?

Svarbiausia tai, kad žmogus, pasiryžęs įsigyti ekologiškų daržovių, nebūtų mulkinamas. Šią savaitę nutariau apsilankyti dviejuose sostinės turguose – panorau nusipirkti ekologiškų daržovių, o tuo pačiu ,,revizuoti“ jų pardavėjus.

Kalvarijų turguje daržovių prekeivių apstu. Įprastinės daržo gėrybės manęs nedomina – ieškau ekologiškų. Užrašų, skelbiančių, kad produkcija natūrali, netrūksta.

Prieinu prie pirmos pasitaikiusios garbaus amžiaus moters, prekiaujančios ridikais, salotomis, kopūstais, morkomis, bulvėmis – visko ir nesuskaičiuosi ,,Jūsų daržovės ekologiškos?“ – klausiu aš. Pardavėja nedvejodama atkerta, kad kaip tik tokios. Man paprašius tai įrodančio sertifikato, moteris išbąla, drebančiu balsu išberia, kad sertifikato ji neturi ir nenori turėti: ,,Kam man tas sertifikatas, jei aš tas daržoves auginu savo darže, netręšiu? Aš jau daug metų prekiauju ekologiška produkcija. Ją visi giria, nesunkiai išparduodu.“
Kam man tas sertifikatas, jei aš tas daržoves auginu savo darže, netręšiu? Aš jau daug metų prekiauju ekologiška produkcija. Ją visi giria, nesunkiai išparduodu.

Turguje šąlanti moteris, išgirdusi, kad tik sertifikatas įrodo, jog daržovės yra ekologiškos, ranka numojo. ,,Nenervuok“, - suriko ji.

Kitame pavilijone į bulvių maišą atsirėmusioje kartoninėje lentelėje parašyta, kad parduodama produkcija – ekologiška. Prekybininkė mandagi – mane pamačiusi pasisveikina, šypsodamasi domisi, ko norėčiau. Nusistebėjau, kaip be trąšų užauga tokios stambios daržovės. Apsukruolė paaiškino, kad jos žemė labai derlinga.

Derlinga tai derlinga, bet paprašiau parodyti sertifikatą. ,,Labai atsiprašau, jį namuose palikau. Ką jums įdėti?“ – klausia pardavėja. Aš neatlyžau, reikalavau nuleisti kainą. Mano reikalavimas nuėjo šuniui ant uodegos – moteris, nors ir nepateikė sertifikato, buvo užtikrinta savo produkcijos kokybe, į kalbas dėl kainos mažinimo nesileido.

Per valandą perėjau visą Kalvarijų turgaus daržovių skyrių. Iš 15 pardavėjų, save pristačiusių ekologiniais ūkininkais, sertifikatą parodė tik 3.

Interneto prekeiviams įžūlumo netrūksta

 Halės turguje padėtis kiek kitokia. Ten daugiau prekybininkų galėjo ir norėjo parodyti ekologinę žemdirbystę patvirtinantį dokumentą.

Kiek atokiau nuo durų randu ekologiškomis daržovėmis, vaisiais bei rūkytais mėsos gaminiais prekiaujančią moteriškę. Ji iškart pasako, kad produkcija ekologiška, rodo tai įrodantį VšĮ ,,Ekoagros“ sertifikatą.

,,Aš jau daug metų čia prekiauju. Žmonės žino, kad parduodu tik ekologišką produkciją. Ši produkcija kainuoja tiek pat, kiek ir neekologiška. Kai kurie žmonės sukčiauja: jų daržovės paprastos, o prašo už jas kaip už ekologiškas. Šitaip negalima. Jei norit, galiu duoti paragauti. Ekologiškų daržovių skonis ir kvapas yra visai kitoks“, - šypsosi pardavėja.
Kas čia per ponas skambina dabar? Sertifikato jam prisireikė. Ar perki? Jei ne, dedu ragą.

Netrukus prie jos priėjęs vyriškis nusiperka burokėlių, morkų, kopūstų. ,,Gyvenat sveikai, perkat tik ekologiškas daržoves?“ – klausiu pusamžio vyriškio. ,,Bandom. Ir aš, ir žmona tokias daržoves labiau mėgstam. Gal sveikesnės kiek... Gąsdina per televizorių, kad prekybos centruose pirktos nėra tokios sveikos, kartais net kenksmingų pasitaiko“, - pasakoja Rimu prisistatęs vyriškis.
Vyras sako ekologiškas daržoves perkąs iš vienos vietos, nes bijo, kad dažnai keičiant apsipirkimo vietą, gali būti apgautas.

Populiarioje skelbimų svetainėje ekologiškas ūkininkas iš Telšių siūlo nebrangiai pirkti morkas ir bulves. Paskambinęs klausiu, ar jis turi sertifikatą, įrodantį, kad parduodama produkcija yra ekologiška? Iš jo ištartų žodžių supratau, kad neturi: ,,Kas čia per ponas skambina dabar? Sertifikato jam prisireikė. Ar perki? Jei ne, dedu ragą.“

Pasirodo Vilniaus turguose rasti ekologiškų produktų nėra taip paprasta. Jais prekiaujančių netrūksta, bet sertifikatą turinčių – nedaug.

Ekologiniai produktai vertinami nevienareikšmiškai

Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centro generalinis direktorius Juozas Ruolia apie ekologinius turgelius atsiliepia teigiamai – kai tik gali, ekologines daržoves perka iš ūkininkų. Jis sako, kad ekologinės jautienos, kiaulienos, vištienos yra visai kitoks kvapas – natūralus.
 
Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė ekologiškos produkcijos nesureikšmina: ,,Apklausos rodo, kad dauguma žmonių mano, kad ekologiškas maistas yra geresnis ir naudingesnis sveikatai. Deja, tyrimai, atlikti lyginant ekologiško ir įprasto neekologiško maisto poveikį sveikatai, parodė visai ką kita – tiek ekologiško, tiek neekologiško maisto poveikis sveikatai yra toks pat.

2010 m. išspausdinta sisteminė apžvalga. (...) Autoriai padarė išvadą, kad ekologiškas maistas nėra nei geresnis, nei naudingesnis, nei turi kažkokios didesnės įtakos sveikatai už įprastą neekologišką maistą. Taip pat nustatyta, kad ekologiškas maistas savo biologine verte – vitaminų, mineralų, baltymų, riebalų, angliavandenių kiekiu – nesiskiria nuo neekologiško. Jame nėra daugiau vitaminų ar mineralų, palyginus su įprastu neekologišku maistu.

Gydytojos dietologės paklausėme, ar ekologiškai produkcijai ji teikia prioritetą? Atsakymas štai toks: ,,Ne, nes tikiu moksliniais faktais, o ne reklama.“