Nepaisant to, naujakuriams miesto duobėje esantis Vilniaus centras vis tiek suvokiamas kaip prestižinė gyvenamoji vieta. Tad nekilnojamo turto vystytojams tenka siūlyti sprendimus, kurie leistų gyventi sveikiau didmiesčio centre, pranešime spaudai teigia daugiabučių projekto „Žalgirio namai“ vykdytojai.
Oro tarša rizikinga sveikatai
Didžiuosiuose miestuose apie 75 procentus teršalų paskleidžia kelių transportas. Kietųjų dalelių koncentracija ore padidėja ir dėl to, kad važiuojantys automobiliai pakelia teršalus nuo kelių dangos.
Anot alergologės Rūtos Dubakienės, kai oro užterštumas yra itin didelis, netgi žiedadulkės, kurioms didelė dalis gyventojų yra alergiški, tampa žymiai kenksmingesnės nei tuo pat metu miškuose ar laukuose. Kai užterštumas nemažėja ilgesnį laiką, sudirginama nosies ir gerklės gleivinė, dažniau imama čiaudėti, kosčioti. Taip dalis teršalų pašalinami iš organizmo, tačiau likusios kietosios dalelės ilgainiui prasiskverbia ir į kvėpavimo takus, kraują.
„Užterštumas neabejotinai paūmina lėtines ligas, ypač bronchinę astmą. Oro tarša ne tik išprovokuoja astmos priepuolius, bet apsunkina alerginę slogą, sukelia odos alergines ligas. Teršalai netgi gali sukelti alerginių antikūnių gamybą. Alergenų ir taršalų sąveika yra labai rizikinga“, - pasakoja R. Dubakienė.
Patarimai, kaip apsisaugoti
Kiekvieną kartą, kai oro užterštumas kietosiomis dalelėmis viršija normą visuomenės sveikatos specialistai siūlo kuo daugiau laiko praleisti patalpose. Jei tenka būti ar dirbti lauke, tai patariama riboti fizinį aktyvumą (nesportuoti, nedirbti sunkių fizinių darbų ir pan.), kad būtų įkvėptas kuo mažesnis kietųjų dalelių kiekis.
Būnant namuose specialistai taip pat pataria neatidarinėti langų, net ir orlaidžių. Tačiau kietųjų dalelių kiekis ore dažniausiai padidėja esant karštiems ir sausiems orams, o namuose išbūti karštą dieną užsidarius langus sunkiai įsivaizduojama. Užtenka dviems žmonėms pabūti dvi valandas patalpoje su uždarytais langais, ir mes jau turime „slogų orą“. Tuomet jaučiamės labiau pavargę, dėl įkvėpto anglies dioksido jaučiame diskomfortą, nebegalime susikoncentruoti, o kartais įsiskausta galva.
„Gyvenant Vilniaus centre namuose būtina vėdinimo sistema, kuri užtikrina gryno oro cirkuliaciją patalpose, taip pat neleidžia susidaryti pelėsiui. Dėl įrengto rekuperatoriaus kas dvi valandas patalpose pakeičiamas visas oras. Tai ypač aktualu tiems, kurie turi kvėpavimo takų problemų. Oras patalpose išlieka nuolat švarus ir šviežias, net ir neatveriant langų. Tokiu būdu užtikrinamas komfortas neprarandant šilumos, nes per rekuperatorių į lauką išmetamas panaudotas šiltas patalpų oras pašildo iš lauko patenkantį šviežią šaltesnį orą“, - teigia A klasės daugiabučių projekto „Žalgirio namai“ vystytojas Andrius Beniušis.
Svarbiausia – grynas oras namuose
Žemiausia kietųjų dalelių koncentracija yra patalpose, turinčiose vėdinimo sistemas su oro valymo filtrais. Dažniausiai rekomenduojamos G3 klasės filtrai išfiltruoja iki 85 proc. stambiųjų dalelių, tokių kaip žiedadulkės, sporos, cemento dalelės. Tokio paties dydžio yra ir kenksmingos kietosios dalelės ore, kurių šie filtrai taip pat nepraleidžia. Tačiau esant poreikiui galimi ir aukštesnės klasės filtrai, kurie reikalingi itin alergiškiems žmonėms.
„Kai gyveni tokioj miesto duobėj kaip Vilniaus miesto centras, namas su vėdinimo sistema, kuri užtikrina natūralų orą, yra tam tikras išsigelbėjimas - ramaus ir sveiko gyvenimo garantas“, - įsitikinusi alergologė.
„Šiuolaikiniai namai statomi kuo sandaresni, tačiau tokiu būdu apribojama oro apykaita patalpose. Tuomet gyventojai praveria langus, tokiu būdu įleidžia į namus teršalų, o žiemą brangią šilumą išleidžia į lauką. Tam, kad užtikrinti optimalią oro kaitą neprarandant šilumos bei pasirūpinti, kad į namus patektų kuo mažiau sveikatai pavojingų oro dalelių, būtina įdiegti kontroliuojamo vėdinimo sistemą“, - pataria A. Beniušis.