Gyvūnų globos organizacija už gyvūnus prašys iki 70 litų atlygio

Nuo šių metų kovo mėnesio gyvūnų gerovės organizacija „Pifas“ už globojamą gyvūną iš naujų šeimininkų prašo simbolinio atlygio. Tokiu būdu bus siekiama, kad kiekvienas naujas šeimininkas gautų ne tik sveiką gyvūną, bet ir patirtų kuo mažiau išlaidų jį auginant bei prižiūrint.

Visi gyvūnų gerovės organizacijoje „Pifas“ globojami gyvūnai privaloma tvarka yra tikrinami veterinaro bei skiepijami, kastruojami arba šeimininkams įteikiamas nemokamos kastracijos kvitas. Taip pat kiekvienas gyvūnas yra nemokamai identifikuojamas mikročipu, kad jam dingus ar pasiklydus būtų galima greičiau jį surasti ir sugrąžinti namo. Be to, globos metu yra stebimas jų charakteris, elgsena įvairiose situacijose, todėl „Pife“ galima išsirinkti gyvūną, tinkantį pagal būsimo šeimininko gyvenimo aplinkybes. 

Gyvūnas kainuos nuo 50 iki 70 litų

„Siekiame, kad naujo šeimininko ir augintinio draugystė būtų ilgalaikė ir darni. Augintinio įsigijimas iš mūsų organizacijos ne tik socialiai atsakingas sprendimas, bet ir padeda sutaupyti gyvūno šeimininkui. Visos gyvūno globos metu atliktos procedūros yra daug pigesnės, nei tai kainuotų šeimininkui atlikti juos pačiam. Kiekvieno gyvūno globos metu organizacijos patiriamos išlaidos yra daug didesnės už prašomą simbolinį atlygį. Simbolinis atlygis už gyvūną mums padės padengti veterinarines priglaustų gyvūnų priežiūros išlaidas, kol jie laukia naujų namų, taip pat pašaro ir transporto išlaidas“, - sakė gyvūnų gerovės organizacijos atstovė Aida Ramonienė.

Atlygis už įsigytą augintinį yra parama, padedanti organizacijai tęsti benamių gyvūnų globos veiklą. Šiuo metu pagrindinę veiklą organizacija „Pifas“ vykdo iš gyventojų skiriamos 2 proc. nuo GPM paramos. Už kiekvieną gyvūną bus prašomas simbolinis atlygis nuo 50 iki 70 Lt.

„Šiuo metu ne tik įvairiose gyvūnų globos organizacijose, bet ir internete galima rasti daug skelbimų apie nemokamai atiduodamus arba pigesnius „veislinius“ gyvūnus, tačiau paprastai tai būna gyvūnai be veterinarinės apžiūros ir kitų procedūrų, užtikrinančių sveiko augintinio įsigijimą. Imant tokį gyvūną sutaupoma tik iš pradžių, tačiau vėliau patiriamos išlaidos pradeda greitai augti dėl įvairių ligų, genetinių išsigimimų. Iš kitų šaltinių įsigyti gyvūnai būna nekastruoti, neturi skiepų, kas ženkliai prisideda prie išlaidų gyvūno savininkui. Neretai tokiu būdu įsigyti ar paimti gyvūnai greitai nugaišta“, - pasakojo A.Ramonienė.

Paklausta, ar tokiu būdu nesumažės žmonių, norinčių iš prieglaudos pasiimti gyvūną, „Pifo“ atstovė atsakė nedvejodama:
„Mes norime atiduoti visiškai sutvarkytą gyvūną. Ir jei bus žmogus, kuris sakys „Man nereikia skiepų, man nereikia sterilizacijos!“. Bet tuomet mums nereikia tokio šeimininko. Tokio, kuris nesuvokia tokių elementarių dalykų poreikio“, - kalbėjo A. Ramonienė.

Žmonėms, kurie negali įpirkti gyvūno, ji primena, kad gyvūno išlaikymas taip pat gana daug kainuoja.
„Jums kainuos veterinaro apžiūra, nukirminimas, nublusinimas, kastracija ar sterilizacija. Tad gyvūną, net ir paėmę jį iš gatvės, negausite „nemokamai“, - vardijo moteris.

Ji neneigia, kad gyvūnai po tokio sprendimo prieglaudoje galbūt užsiliks kiek ilgiau.
„Nenorime daryti tik dėl darymo. Siekiame kokybės. Jei žmogus nesuvoks, kad taip turi būti, nekastruos ar nesterilizuos savo gyvūno - prieglauda niekada nebus tuščia. Net jei bus 1000 tų prieglaudų. Mes manome, kad iš prieglaudos gyvūnas turi išvykti kastruotas. Tokiu būdu ir pati prieglauda prisideda prie benamių gyvūnų mažinimo problemos,“- akcentuoja prieglaudos  „Pifas“ atstovė.

Kasmet iki 85 tūkst. išleidžiama gyvūnų reikmėms

Kasmet Gyvūnų gerovės organizacija „Pifas“ gauna vidutiniškai 100 – 110 tūkst. litų visuomenės paramos veiklai vykdyti. Iš jų 80-85 tūkst. litų yra išleidžiama gyvūnų priežiūros priemonėms, pašarui, veterinarinėms procedūroms.

Organizacija savo veikla siekia sukurti šalyje socialinę aplinką, kai visuomenės narių, pageidaujančių įsigyti augintinį iš gyvūnų globos organizacijų, skaičius būtų atitinkamas benamių gyvūnų skaičiui. Organizacija vykdo visuomenės švietimo veiklą apie atsakingą augintinio įsigijimą, skatina gyvūnų kastraciją, kaip vieną iš humaniškiausių būdų, užkertančių kelią nepageidaujamų gyvūnų skaičiui augti.