Minėtų gyvūnų šeimininkai iki metų pabaigos privalo pasirūpinti, kad jo augintinis turėtų specialią mikroschemą. Joje bus užfiksuoti ir Gyvūnų augintinių registre užregistruoti gyvūno ir jo savininko duomenys. Beje, pastarasis turės mokėti mokestį.
„Gyvūno savininkas paprastai galvoja, kad jo gyvūnas niekada iš namų neišeina, jis visada juo gali pasirūpinti, bet realybė parodė, kad taip būna ne visada. Gyvūnai pabėga, paklysta, paskui savivaldybė juos suranda ir neturi kam gražinti, jei gyvūnas neženklintas. Jei gyvūnas ženklintas, atsiranda galimybė surasti jo savininką“, – naujojo įstatymo naudą įžvelgė Vilniaus savivaldybės Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojas Gintaras Leperskas.
Ženklinimo tvarką turinčios parengti Žemės ūkio ministerijos atstovai pripažįsta, kad nors įstatymas priimtas dar 2013 metais, iki šiol daugelis klausimų neatsakyta.
„Įregistravimo rinkliava dar nėra nustatyta. Žemės ūkio ministerija yra parengusi rinkliavų projektą, kuriame nėra numatytos vietinės rinkliavos – bus įvesta bendroji valstybinė rinkliava, priklausomai nuo gyvūno rūšies“, – Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis.
Nerimaudamos naujosios tvarkos laukia ir gyvūnų prieglaudos. Vien globos namuose šiuo metu glaudžiasi 140 gyvūnų, kurie turės būti paženklinti prieglaudos lėšomis.
„Mes dovanojame dalį gyvūnų, kurie yra jaunesni nei trys mėnesiai. Neaišku, kaip bus su jų ženklinimu, kas už tai bus atsakingas. Jei tai bus didesnės sumos, tai mes turėsime imti iš privačių asmenų, kuriems dovanojame tuos gyvūnus“, – teigė VšĮ „Tautmilės globos“ vadovė Tautmilė Stanevičiūtė, kuri baiminasi, kad prieglauda neišgalės to padaryti.
Prieglaudos vadovė tikisi lengvatų. Apie jas užsimena ir įstatymo pataisų iniciatoriai. Jie tikina, kad bausmių už neženklintą gyvūną netaikys, nes ir tai dar nėra numatyta.