Trečiame pagal dydį Lenkijos mieste Lodzėje planuojamas atidaryti pirmasis šalyje „gyvybės langelis“ gyvūnams. Pasak tokį „gyvybės langelį“ įrengsiančios Gyvūnų globos draugijos, norima pasekti „gyvybės langelių“ naujagimiams pavyzdžiu.
Anonimiškumas ne privalumas
Aiškindama tokios idėjos priežastis Gyvūnų globos draugijos atstovė Kamila Laiščak teigė, kad Lodzėje yra nemažai benamių šunų ir kačių, kurių itin padaugėja vasarą, kai, išvykdami atostogauti, žmonės savo keturkojus draugus tiesiog palieka gatvėje. Pasak jos, „gyvūnų langelyje“ bus sudarytos sąlygos palikti gyvūnus anonimiškai ir be jokių pasekmių.
GRYNAS.lt kalbinta Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė teigė, kad toks anonimiškumas nėra gerai. „Kai žmogus gyvūną atneša į globos namus, visuomet stengiamės su juo pasikalbėti ir išsiaiškinti tokio sprendimo priežastis. Svarbu sužinoti ar gyvūnas neserga kokiomis nors ligomis, ar nėra labai agresyvus. Taip pat reikalinga žinoti ir gyvūno įpročius, kad tiek laikiniems jo globėjams – prieglaudos savanoriams, tiek naujiesiems jo šeimininkams su gyvūnų kiltų mažiau rūpesčių arba jų visai nebūtų“, – pasakojo B.Kymantaitė.
Jos teigimu, neretai susiduriama su atvejais, kai šeimininkas stengiasi nuslėpti tikslias gyvūno atidavimo priežastis. „Tačiau mūsų tikslas nemoralizuoti, o stengtis dėl gyvūnų, tad tik išsiklausinėjame kuo daugiau apie gyvūną“, – kalbėjo B.Kymantaitė.
„Gyvybės kiemai“
„Vinintelis tokio langelio pliusas, mano manymu, yra tas, kad, jei žmogui nepavyksta gyvūnui surasti vietos prieglaudose, jis gali jį palikti tame langelyje, nes dažnai neretai būna taip, kad šeimininkais būti pabodusiems žmonėms nepavyksta įkurdinti gyvūno prieglaudoje ir jie palieka jį tiesiog gatvėje“, – patirtimi dalijosi B.Kymantaitė.
B.Kymantaitė atskleidė, kad tokiais „gyvybės langeliais“, kuriuos bendru sutarimu pavadinome „gyvybės kiemais“, virtę visos Lietuvos gyvūnų prieglaudos. „Neretai randame gyvūnus, įdėtus į dėžę ir paprasčiausiai permestus ar įkeltus į globos namų teritorijos kiemą. Tad tokiais neoficialiais „gyvybės langeliais“ galėtume pavadinti visus globos namus, kurie tampa paskutiniu gyvūnų išsigelbėjimo šiaudu“, – teigė B.Kymantaitė.
Atsakomybė visam gyvenimui
Nuomonės, kad tokių „gyvybės langelių“ įrengimas turi būti gerai apgalvotas sprendimas, laikosi ir UAB „Grinda“ Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos vadovas Vytautas Milėnas. „Žmonės nesibaimina gyvūnų atnešti tiek mums, tiek gyvūnų globos draugijoms, o prieš įrengiant tokius langelius reikia apibrėžti, kam jie bus skirti. Ar juose bus galima palikti tik jauniklius ar suaugusius gyvūnus“, – GRYNAS.lt teigė V.Milėnas. Pasak pokalbininko, jeigu paliekamas jauniklis, žmogui, kuris gyvūną iš langelio išims nekils jokių problemų, tačiau, jei tai suaugęs gyvūnas jis gali būti ir agresyvus.
Jo teigimu, dabar „Grindos“ tarnyba priima visus beglobius gyvūnus ir kartais net laukinius, kurie atklysta į miesto teritoriją. „Mus tai įpareigoja daryti miesto sanitarinės taisyklės. Tad pakliūna ir kiaunių ir šeškų, ir kitokių gyvūnų“, – pasakojo pašnekovas.
V.Milėnas atviravo, kad tokių „gyvybės langelių“ apskritai nereikėtų, jei visi nusprendę laikyti gyvūną, suprastų tenkančios atsakomybės svarbą. „Šiuo atveju gyvūnus sunku lyginti net su vaikais, nes pastarieji užauga, o gyvūnu rūpintis reikia visą gyvenimą“, – GRYNAS.lt teigė pašnekovas.
Lenkijos gyvūnų globos draugijos, atidarančios tokį „gyvybės langelį“, atstovai teigia esą pasiryžę priimti net ir egzotiškus gyvūnus.