Pagrindinės transporto priemonės – arklys ir dviratis
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato vyriausiasis specialistas R. Norkūnas – tradicinių Dzūkijos amatų žinovas. Jo darbas – populiarinti senuosius lietuvių buities darbus, be kurių dzūkai būtų niekaip neišsivertę. Tačiau GRYNAS.lt pašnekovas, po darbo valandų užvėręs savo kabineto duris, nepasineria į modernybę. Jis stengiasi išlaikyti senąsias tradicijas ir proteguoti aplinkai draugišką gyvenimo būdą.
Ir puikiausias to pavyzdys tai, kad vyras neturi automobilio. Jo naudojamos susisiekimo priemonės – arklys ir dviratis. Kai daugeliui toks pasirinkimas dvelkia egzotika, R. Norkūnui tai – maloni kasdienybė.
„Bus trylika metų, kai turiu arklį – daug. Kartais pasikinkau arklį į „bričką“ ir važiuoju į darbą. Turiu ne vieną vežimą. Visokių galima surasti! Tačiau geriausias darbinis vežimas, nes juo galima pervežti įvairiausius daiktus. Turiu ir mediniais ratais“, - pasakojo R. Norkūnas, pridėjęs, kad dėl laiko stokos pats vežimų negamino ir juos įsigijo iš kitų.
Kol šeimininkas dirba, arklys ganosi pievoje
GRYNAS.lt pašnekovas sakė, kad kolegos jo transporto priemone nė kiek nesistebi. Jie supranta, kad R. Norkūnas visomis išgalėmis stengiasi jaunimą supažindinti su senosiomis dzūkų tradicijomis. „Kai atvažiuoju į parko direkciją, kuri yra Marcinkonyse, arklį kur nors pririšu ir jis ganosi. O žiemą, atvežu šieno, ir arklys ant jo stovi. Kolegos labai teigiamai į tai žiūri. Juk mano darbas susijęs su amatais“, - sakė vyras.
Žiemą atvažiuoja suledėjęs
Ar važiuoti į darbą vežimu žiemą ne per šalta? Nacionalinio parko darbuotojas pripažino, kad kai lauke spaudžia šaltis, į darbą jis atvažiuoja sustiręs. Tačiau tai jo entuziazmo nė kiek nesumažina: „Šiaip aš tokiu būdu į darbą važiuoju ne kasdien. Nuo mano namų iki Marcinkonių yra maždaug 14 kilometrų. Tai į abu galus susidaro apie 30 km. O žiemą labai smagu važiuoti. Daug prisirengi, bet vis tiek sustiręs atvažiuoji.“
Galiausiai pašnekovas pripažino, kad vežimu važiuoja ne tik jis vienas. Vyras juo pavežioja ir nacionalinio parko lankytojų grupes. Ši pramoga ypač įdomi jauniausiems parko svečiams. „Arklys tikrai daug dirba. Vežioju vežimu parko lankytojus. Be to, susėdę į jį važiuojame ravėti daržų“, - aiškino R. Norkūnas.
Tradicinius amatus, tokius kaip drevinę bitininkystę ar pynimą, proteguojantis ir su vietos jaunimu daug dirbantis vyras, įsitikinęs, kad automobilis jam visai nereikalingas. Be to, jis pastebėjo, kad prie mašinos labai greitai priprantama ir dėl to žmonės mažiau juda. O pasidomėjus, ar jis savo pavyzdžiu nori paskatinti ir kitus persėsti į vežimą, R. Norkūnas tikino, kad gyvenantiems kaime tai būtų logiška alternatyva, bet mieste naudotis vežimu nepavyktų.