Važiuoti autobusu privertė sugedęs automobilis

Vilnietę Gerdą persėsti iš automobilio į autobusą privertė į autoservisą savaitei atiduotas nuosavas automobilis. Ji pasakoja viešuoju transportu nesinaudojusi daugiau kaip dvejus metus, tačiau dar mena iš seniau likusį prastą įspūdį.

„Prisimenu, kaip tekdavo tampytis rankinę, kompiuterį, daiktus sportui, bėgti į nuvažiuojantį autobusą, bandyti įsigrūsti į jį... Todėl pastaruoju metu, kai tekdavo būti be automobilio - rinkausi taksi, prisiderindavau prie draugų, kad tik nereikėtų važiuoti viešuoju. Tačiau neseniai automobilį į autoservisą teko atiduoti visai savaitei ir važiavimas viešuoju (transportu, - red. past.) tapo neišvengiamas. Plius - buvo smalsu, girdėjau, kad daug kas keitėsi - aš net tų naujoviškų bilietų nebuvau išbandžiusi“, - prisipažįsta Gerda.

Taigi, išsiaiškinusi, kad iki darbo arčiausiai priveža greitasis autobusas, mergina į jį ir įsėdo. Pirmas ją nemaloniai nustebinęs dalykas – net 3,5 lito kainuojantis bilietas. Mergina svarsto, kad tokia kaina yra gana didelė. Antra, pasibjaurėjimą kelia į autobusus patenkantys asocialūs asmenys: „Kelionės pabaigą nustelbė kažkoks smirdžius, atsistojęs šalia manęs. Tada supratau, kad visgi niekas manęs nepriverstų vėl nuolat važinėti viešuoju transportu“, - atviravo Gerda.
Nojus
Manau, kad nuosavas automobilis yra reikalingas tada kai: jis yra reikalingas darbui; gyveni kokiose Fabijoniškėse (ir nori kasdien stovėti kamščiuose po 2 valandas); turi vaikų, kuriuos reikia išvežioti po darželius – mokyklas; nori būti „krūtas“, nes turi didelę mašiną, kuriai išleidi visus savo pinigus vietoj kokios atostogų kelionės.

Vis dėlto, mergina sako galinti išskirti ir viešojo transporto teikiamų privalumų: „Privalumas, kurį pajutau - nereikėjo laužyti galvos, kur centre priparkuoti automobilį. Tai yra kiekvienos mano dienos pati nemaloniausia akimirka. Kitas privalumas, kai tave veža, - gali skaityti, kalbėti telefonu, ramiai mintyse susidėlioti dienos darbus“.

Panašią patirtį, kai teko automobilį atiduoti į servisą, ir išbandyti autobusus mena ir Julius. Jis sako galintis išskirti tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų, kodėl verta arba neverta iš automobilio persėsti į viešąjį transportą.
Važiavimas troleibusu daug kam kelia neigiamas emocijas

„Jei važinėjama tik į darbą ir namo, per mėnesį „sudeginama“ apie 150-200 litų (ir čia dar labai, labai taupus automobilis). Autobusu, berods, apie 100 (litų, - red. past.). Nėra nepatogumų dėl parkavimosi - mėgstu vėluoti į darbą, o tada jau kyla problemų ieškant vietos stovėjimo aikštelėje. Kartais tenka statyti „alternatyvioje“ aikštelėje, o nuo jos iki darbo - gana ilgas ir nepatogus kelias. O iš autobuso išlipai ir nuėjai“, - dėsto vilnietis.

Jis sako galintis pliusą uždėti ir dėl viešajame transporte pradėtų naudoti technologijų - labai patogi „m.ticket“ programėlė leidžia lengvai ieškoti maršrutų, įsigyti bilietų ir pan.

„CO2 emisija vienai „galvai“ važiuojant autobusu turėtų būti gerokai mažesnė nei naudojantis automobiliu“, - ekologiškumo aspektą išskiria Julius.

Persėstų į autobusą tik, jei užgraužtų sąžinė

Vis dėlto, Julius atviras – kad ir kiek viešojo transporto privalumų išvardytum, automobilis – vis tiek užtikrina lankstesnį ir patogesnį būdą keliauti po miestą.

„Kelionės tikslai nėra ribojami autobusų/troleibusų maršrutų bei laiko, kitaip tariant, važiuoji, kur nori ir kada nori. Didelį šunį pas veterinarus galima nusivežti tik automobiliu - kiek girdėjau, autobusuose dabar reikalauja, kad šunys būtų narvuose, o mano šuns narvas net per duris tikriausiai netilptų. Savu automobiliu įprastai (jei nekyla parkavimo problemų) galima nuvažiuoti „nuo durų iki durų“. Kai oras blogas, šio argumento vertė smarkiai išauga“, - vardija Julius.


Jis daro išvadą, kad vienintelis stiprus argumentas perlipti į autobusą jau turint automobilį – ekologiškumas: „Tuo pačiu tai yra vienintelis kirminas, graužiantis sąžinę sukiojant savo automobilio vairą. Visais kitais požiūriais važiavimas savo automobiliu yra pranašesnis, o už tą pranašumą sumokama pradinėmis investicijomis (automobilio pirkimu) ir „abonentiniu mokesčiu“ (išlaidos remontui, degalams, draudimui ir kt). Kas paskatintų perlipti į autobusą?
Nepataisomai sugedęs automobilis iki nepakenčiamo lygio išaugę sąžinės priekaištai dėl to, kad teršiu planetą“, - juokiasi Julius.
Viešasis transportas

„Užmušė“ prakaito kvapas

Vilniečio Nerijaus teigimu, viešojo transporto jis nesirenka vien dėl to, kad autobusai ir troleibusai nesilaiko tvarkaraščių grafikų ir dar dėl to, kad ten sulipa visokio plaukio „asocialų“.

„Viešuoju važinėju labai retai, kadangi į darbą, miestą, banką, turgų ar polikliniką tipenu pėsčias. Gal dar drįsčiau juo kartais pasinaudoti (pavyzdžiui, pas mergas į kitą miesto galą, koncertą „Siemens“, kokį plotą Fabijoniškėse nuvažiuoti), bet paprastai negaliu. O negaliu todėl, kad yra vienas labiausiai žudantis dalykas - tvarkaraščiai.
Gerda
Kelionės pabaigą nustelbė kažkoks smirdžius, atsistojęs šalia manęs. Tada supratau, kad visgi niekas manęs nepriverstų vėl nuolat važinėti viešuoju transportu.

Pavyzdžiui, jeigu manęs paklaustų, ką keisčiau Vilniaus viešojo transporto sistemoje, iš karto atsakyčiau - tvarkaraščius. Visų pirma, savaitgalio tvarkaraščius, t. y. „nuimčiau“ visą viešąjį transportą savaitgaliais iš viso, kaip kad nakties metu. Nes su tokiais tvarkaraščiais, kokie yra dabar, tai atviriausias pasityčiojimas iš keleivių. Negana to, kad savaitgaliais dauguma maršrutų praretinti, tai į grafiką nepataiko praktiškai joks autobusas ar troleibusas. Tai pasėdi, parūkai kokiam Vingy, galvoji, atvažiuos tuoj kas ir prasėdi kaip koks durnius dvidešimt minučių (o kartais - ir dvigubai daugiau) taip nieko ir nesulaukęs, nors per tą laiką būtum iki centro ten atgal jau pėsčiom suvaikščiojęs“, - piktinosi Nerijus.

Jis mena istoriją su draugu baltarusiu, kai teko važiuoti tiek prigrūstame autobuse, kad buvo ne tik pačiam nepatogu, bet ir baisiausiai gėda prieš svečią.

„Įlipom į penkiolika minučių lauktą 53-čią autobusą (buvo liepa, darbo diena, penkios popiet), abu snukiais į stiklą atsirėmę važiavome pusvalandį ant mūsų žliaugiant visų iš eilės keleivių prakaitui“, - košmarišką prisiminimą iki šiol atsimena Nerijus ir sako paskaičiavęs, kad sostinėje yra daug atkarpų, kurias pigiau įveikti taksi, nei važiuoti autobusu. Taigi vilnietis sako griežtą „ne“ viešajam transportui.
Troleibuse esant daug žmonių, ima erzinti prakaito kvapai

Sako, kad Kaune sistema veikia geriau

Automobiliu į darbą ir iš jo kasdien daug metų vykstanti Dominyka prisipažįsta šią vasarą turėjusi savotišką nuotykį - mėnesį laiko sau įprastą transporto priemonę išmainė į viešąjį transportą. To priežastis - palankiai susiklosčiusios aplinkybės.

„Važinėju automobiliu jau daug metų. Rudenį, žiemą ir pavasarį jis nepakeičiamas, nes ne tik patogu atvažiuoti į darbą, bet ir nuvežti/parvežti vaikus į darželį ir mokyklą, įvairius būrelius. Tačiau šią vasarą, kai vaikų vežiojimo darbas „atkrito“, nes jie atostogavo, sugalvojau, kad pabūsiu sąmoninga pilietė ir važinėsiu į darbą viešuoju transportu. Ne kartą girdėjau raginimą persėsti iš savo automobilio į visuomeninį transportą arba į darbą eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu. Be to, galvojau, gal sutaupysiu laiko ir pinigų“, - eksperimento pradžią prisimena Dominyka.

Anot jos, pirmos dienos važiuojant troleibusu priminė studijų laikus, suteikė daug naujų įspūdžių. Tačiau pirminis entuziazmas ėmė blėsti jau po savaitės, pradėjo lįsti viešojo transporto trūkumai. Pirma, karštą vasaros dieną troleibusuose trūkdavo oro, langai neatsidarydavo. Antra, troleibusai ne visada važiavo pagal grafiką, todėl ryte stotelėje tekdavo praleisti vieną kitą troleibusą, nes jis būdavo toks pilnas, kad į jį nebūdavo įmanoma įlipti. Maža to, Dominyka pasakoja paskaičiavusi, kad važiuodama vien į darbą ir atgal su troleibusu išleidžia ne ką mažiau, nei vykdama tokiu pačiu maršrutu su automobiliu – apie 100 litų.
Kamščiai Geležinio vilko gatvėje

„Šią vasarą teko būti Kaune, nustebau, kaip sistema skiriasi miestuose, kurie vienas nuo kito nutolę vos 100 km. Kauno troleibusuose nustebino tvarka, kad įlipama tik pro priekines duris (Vilniuje ši sistema nepavyko). Taip gražiai visi išsirikiuoja, parodo bilietus vairuotojui, kas neturi, nusiperka. Man pasirodė labai tvarkinga ir gražu. Žinoma, vairuotojui daug daugiau darbo prisideda, bet taip labiau užtikrinama, kad visi važiuos su bilietais“, - įspūdžiais dalijosi Vilniuje dirbanti moteris. Ji sako vieną kartą troleibuse netgi užfiksavusi vairuotoją, kuris vilkėjo marškinius ir kaklaraištį.

„Smulkmena, bet kaip maloniai nuteikia, iš karto primena viešąjį transportą kur nors Paryžiuje ar Romoje... Vilniuje neteko tokio vaizdelio pamatyti. Bet neprarandu vilties - gal kada nors?“ - vylėsi Dominyka.

Greituosius autobusus vadina gėriu

Nevairuojantis ir automobilio neturintis Darius sako kelionei į darbą renkasi greituosius autobusus, nes neturi kitos alternatyvos. Vis dėlto, vyras atvirauja, kad viešasis transportas jam pakankamai patogus ir greitas, didelių nusiskundimų jis jam neturintis.

„Greitieji autobusai yra gėris, nors iš pradžių jų atžvilgiu buvau skeptiškai nusiteikęs. Į darbą važinėju iš Antakalnio, ten vienintelis blogis yra rugsėjis ir antro maršruto troleibusas. Kas rytą studentai kaip silkės skardinėj, jei skubi - į antruką kojos neįkelsi. Bet nuo spalio studentų pareigingumas paprastai krenta, tai ir vietos turėtų padaugėti“, - šypsosi Darius.

Jis skaičiuoja, kad su greituoju autobusu kelionė į darbą paprastai neviršija pusvalandžio, o su troleibusais - priklausomai nuo spūsčių.
Julius
Kas paskatintų perlipti į autobusą? Nepataisomai sugedęs automobilis iki nepakenčiamo lygio išaugę sąžinės priekaištai dėl to, kad teršiu planetą.

Troleibusams ir autobusams didelių priekaištų sako neturintis ir Nojus. Vyro teigimu, naujos transporto priemonės patogios, o senesnėse yra bėdų su vėdinimu, ypač vasarą. Tačiau jeigu gyveni netoli centro, visos vietos pasiekiamos per 10-15 min.

„Kitas dalykas yra jų darbo laikas. Manau, viešasis transportas turėtų važinėti bent jau iki kokios 00:30 val., nes dabar paskutinis važiuoja kažkur iki 23:00 berods. Žiauriai gerai yra Vilniečio kortelė, nes nereikia pirkti popierinių bilietų. Tik bėda yra su kainodara, nes nėra svarbu, ar perki 1-ą bilietą, ar 20, kaina lieka ta pati, kažkaip logiškai galvojant turėtų būti taip, kad jei perku daugiau, tai gaunu masto ekonomiją“, - svarsto Nojus.

Jis pripažįsta anksčiau vairavęs automobilį, tačiau apsigyvenęs netoli centro, tiesiog paskaičiavo, kad nuosavos transporto priemonės turėti neapsimoka.

„Automobilį vairavau, bet kai iki darbo buvo 20 min. pėstute, dabar yra 30 min., tai tiesiog jo neapsimoka laikyti vien dėl savaitgalių. Savaitgaliais galima naudotis „City bee“, per mėnesį išeina iki 200 Lt išlaidų, o važinėjant nuosavu automobiliu mažiausiai tiek gaunasi vien kurui. Manau, kad nuosavas automobilis yra reikalingas tada kai: jis yra reikalingas darbui; gyveni kokiose Fabijoniškėse (ir nori kasdien stovėti kamščiuose po 2 valandas); turi vaikų, kuriuos reikia išvežioti po darželius – mokyklas; nori būti „krūtas“, nes turi didelę mašiną, kuriai išleidi visus savo pinigus vietoj kokios atostogų kelionės“, - ironizuodamas vairuotojus pašiepia Nojus.

Įvardijo stipriąsias ir silpnąsias puses

Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje!“ iniciatorius Marius Markevičius, ne vienerius metus analizuojantis viešojo transporto sistemą sostinėje ir teikiantis įvairius pasiūlymus valdžios atstovams, GRYNAS.lt išskyrė pastebėtas stipriąsias dabartinės sistemos puses ir išryškino problemas, kurias reikėtų spręsti.

„Vilniaus viešojo transporto sistemos stipriosiomis pusėmis įvardinčiau gan neblogą tvarkaraščių laikymąsi, todėl žmonės dauguma atvejų gali tiksliai susiplanuoti, kada pateks į reikiamą vietą. Bent jau kol kas nedidėjančius atstumus tarp stotelių; viešojo transporto stotelėse pateikiamus detalius tvarkaraščius, transporto priemonėse – garsinius pranešimus, padedančius lengviau orientuotis ir miesto svečiui, ir žmogui, nedažnai keliaujančiam viešuoju transportu“, - dėstė M. Markevičius.
M. Markevičius
Paslauga visgi yra gan nepigi. Nors prieš įvedant elektroninius bilietus kalbėta apie didelę jų būsimą įvairovę - tarkim, važiuojant 2 stoteles tenka žymėti 30 minučių bilietą - sistema galėtų būti lankstesnė.

Vis dėlto, specialistas išskyrė kur kas daugiau sričių, kur reikėtų „pasitempti“. Pirma, jis atkreipė dėmesį į taip ir neįgyvendintą viešojo transporto pirmumą prie šviesoforų. Antra, gan chaotišką A juostų sistemą (staiga atsiranda - staiga dingsta), kuri dar ir nevisuomet veikia dėl ne itin sąmoningų lengvųjų automobilių vairuotojų.

„Kartais „ištempti“ tvarkaraščiai (kai autobusas ar troleibusas turi šliaužti, nes toks yra tvarkaraštis) ir prastas jų tarpusavio derinimas, - toliau vardija M. Markevičius. - Per retas kursavimas kai kuriais maršrutais, per anksti baigiamas viešojo transporto darbas, ypač savaitgaliais“.

Jo nuomone, viešasis sostinės transportas pasižymi ir prasta technine priežiūra (barškančios detalės, tekantys tepalai, rūkstantys dūmų kamuoliai) ir prastos kokybės transporto priemonių vidaus valymo paslaugomis.

Taip pat judėjimo „Už troleibusus Vilniuje!“ atstovas pastebi, kad viešojo transporto tinkamą funkcionavimą trikdo prasta gatvių dangos priežiūra pirmosiose juostose, kuriomis dažniausiai naudojasi viešasis transportas (geriausias pavyzdys - Antakalnio gatvė). Na ir vieną svarbesnių akcentų pašnekovas uždeda bilietų kainodarai.

„Paslauga visgi yra gan nepigi. Nors prieš įvedant elektroninius bilietus kalbėta apie didelę jų būsimą įvairovę - tarkim, važiuojant 2 stoteles tenka žymėti 30 minučių bilietą - sistema galėtų būti lankstesnė“, - sako M. Markevičius.

Pateikė pasiūlymus

Pašnekovas siūlo situaciją pradėti gerinti pradedant atidesne toleibusų technine priežiūra, taip pat kitokiu požiūriu į transporto priemonės švarą, šildymo/kondicionavimo sistemų veikimą. 

„Toliau būtina tvarkyti gatvių dangą - transporto įmonė dėl gatvių būklės patiria daug papildomų išlaidų. Tolimesnis žingsnis, be abejo, būtų viešojo transporto pirmumo sistema sankryžose. Lygiagrečiai - patvirtintas konkretus planas dėl reguliaraus ir nuoseklaus naujų transporto priemonių (būtent naujų, o ne 13-14 metų senumo, kaip kad vyksta dabar) pirkimo, vaizdo stebėjimo sistemos viešajame transporte įdiegimo (dėl keleivių ir vairuotojų saugumo)“, - GRYNAS.lt sakė M. Markevičius.

Susisiekti su už sostinės viešąjį transportą atsakinga įmone „Susisiekimo paslaugos“ ir išgirsti jų nuomonę apie vilniečių išsakytas pastabas GRYNAS.lt žurnalistams nepavyko.