Rado sužeistą
Rima rado sužeistą voveriuką ir parsinešė jį namo. Moteris GRYNAS.lt pasakojo, kaip jai sekasi gyvūną auginti.
„Voveriukas pas mus atsirado labai netikėtai. Gyvename netoli Verkių regioninio parko ir liepos karštąjį mindauginių savaitgalį susiruošėme išsimaudyti ežere. Prie pat ežero radome voveriuką. Aš vos ant jo neužmyniau. Žiūriu, kad po kojomis guli toks mažas padaras, jis buvo visas paslikas, su sumušta nosyte, bėgo kraujas. Pradėjau galvoti, ar palikti jį prie medžio, tačiau ten yra daug šunų, jis net nejudėjo, todėl šuo būtų jį nusinešęs. Apsižiūrėjome, kad voverių niekur nebuvo matyti. Dėl to nusprendžiau, kad reikia jį parsinešti namo“, - pasakojo Rima.
Pašnekovė pasakojo, kad kai parsinešė gyvūną, pradėjo ieškoti informacijos, kaip juo rūpintis: „Paskambinome Gyvūnų globėjų asociacijai, mums davė kontaktą moters, kuri galėtų mus pakonsultuoti. Po ilgų bandymų pavyko susisiekti. Pasirodo, kad voveriuką reikia maitinti ožkos, o ne karvės pienu, taip pat dar pasakė, kad jis yra labai mažas, todėl jį reikia nukakinti ir nusysinti. Iš nuotraukos ji susidarė nuomonę, kad voveriukas yra kažkur dviejų savaičių, nes jo uodega buvo dar neišsipūtusi - kaip žiurkėno. Dvi savaites kėliausi naktimis, nes jį reikėjo dažnai maitinti. Maitinau per švirkštą, iš tiesų priežiūra kaip mažo vaiko. Po dviejų ar trijų savaičių mes jam davėme riešutų.“
Moteriai kyla klausimas, ką su voveriuku daryti toliau: „Dabar jis pas mus gyvena ir didysis klausimas: ką su juo daryti. Ar jį pasilikti, ar paleisti į laisvę. Kad jį paleistume į laisvę reikia statyti voljerus, slėpti maistą, kad jis pats ieškotų. Manau, kad gal reikės nuvežti gyvūnų globėjams, nes jie tuo užsiima. Tai yra laukinis gyvūnas, todėl nesitikiu, kad jį prisijaukinsiu. Jis žmonių nebijo, mes jam esame kaip medžiai, jis bėgioja ir ant galvos lipa. Jis yra juokingas ir guvus, laksto visur.“
Nepadėti būtų neetiška
Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Ekologijos ir aplinkotyros centro doc. dr. Alius Ulevičius teigė, kad radus sužeistą gyvūną visų pirma reikėtų kreiptis į profesionalus.
„Gali būti žmonės kelių kategorijų: tie, kurie nusimano, kaip auginti ir tie, kurie paima tik iš gailesčio. Reikėtų kreiptis į gyvūnų globos įstaigą, jie turi patirties šioje srityje. Jeigu matosi, kad gyvūnas yra sužeistas, palikti gamtoje jo nereikėtų“, - sakė A. Ulevičius.
Vis dėlto pagalba gyvūnui, pasak mokslininko, gali sukelti priešingą efektą: „Gyvūnų globos įstaigos gyvūną sutvarsto, jis pereina gydymo laikotarpį. Nenatūralioje aplinkoje vienų gyvūnų elgsena pakinta daugiau, kitų – mažiau. Ypač jaunikliai gamtoje intensyviai mokosi, todėl jų išgyvenamumas krenta, kai juos po tam tikro laiko paleidžia. Visada jaunikliai, pabuvę žmogaus globoje, tam tikrus įgūdžius gamtoje praranda.“